Smalsumas ir žmonija yra neatsiejami. Smalsi žmonija nuo seno gilinasi į dangaus reiškinius. Pradėjusi nuo stebėjimų plika akimi, sukūrė galingą astronomiją ir net pseudomokslišką astrologiją. Ji lig šiol skelbia ateities horoskopinės pranašystės. 
Tyriklis Smalsumas nuo 2012 metų rugpjūčio tyria Marso paviršių
Smalsumas – Curiosity
Ryškiausiu šio smalsumo simboliu laikytinas marsaeigis Curiosity, jau 9-us metus sėkmingai tyrinėjantis Gale kraterį. Distanciškai Curiosity vadovauja 250 mokslininkų ir 160 inžinierių komanda. Gręžiniuose aptiko mineralo tridimito (SiO2 2,2 g/cm3 tankio). Jis Žemėje pasitaiko magminiuose sluoksniuose (gal liudija ir Marso magminę įvairovę). 2020 aptiko ir tiofenų C4H4S (gal menančių buvus gyvybės). Mokslininkai konstatavo Marso gruntą esant sausą paviršiniuose 20-40 cm sluoksniuose (~ 1 % vandens) ir drėgnesnį gilesniuose (~ 4 % vandens). Mokslininkų smalsumą trikdo besikartojančios metano CH4 išskyros. Žemėje 90 % šių dujų išskiria gyvieji organizmai.
NASA Marso tyriklis Perseverance yra Curiosity (Smalsumas) patobulinimas
Smalsumas ir Marsas
Rezultatyviai 2004-18 dirbo rekordininkas Opportunity, po 5111 solų sustojęs dėl Saulės baterijų taršos ir senėjimo. Keliaujantis link Marso tobulesnis smalsuolis Perseverance (Atkaklumas) gabena ir pirmąjį marsadronį 1,8 kg Ingenuity. Perseverance bandymuose Australijoje ties Flinders gūbriu atpažino 100 mln metų senumo organines liekanas iš kambro laikų. Tuomet prasidėjo elementarių mikroorganizmų ir gyvūnų evoliucija. 2021 vasario 18 jis tūps ir pradės organinių molekulių paiešką SHERLOK‘u (Scanning Habitable Environment with Raman and Luminescence for Organics and Chemicals – gyvybinės aplinkos ir organikos bei chemikalų skeneriu).
Jau keliauja ir kinų marsatyris 5 t Tianjvenj-1, 2021 balandžio 23 tupdysiantis aparatą su marsaeigiu, kuris georadaru tirs gruntą iki 100 m gylio bei ieškos biomolekulių. Netrukus bus lėkdinamas perspektyviausias gyvybei ieškoti roveris Rosalind Franklin (neklimpsiantis – pirmasis ratuotu vaikščiojimu judėsiantis iki 70 m/parą). Jų laukia lemtingas marsėjimo procesas, kurį Curiosity 2012-ais vykdė taip: 125 km aukštyje pradėjo mažinti savo 5,9 km/s greitį; 11 km aukštyje lėkė 900 m/s ir išskleidė parašiutą; 8 km aukštyje judant 125 m/s atskyrė termo gaubtą, o 1,6 km aukštyje jį numetė; 80 m/s greitį mažino varytuviukais beveik iki paviršiaus lietimo (bet vengiant sukelti dulkes).
Marsas Žemėje
Žemėje vyksta Marso imitacijos: 1) ruošdamiesi vidutinei temperatūrai -55 oC (žiemą -125 oC) 13 smalsuolių komanda Antarktidos stotyje Concordia (prancūzų ir italų) treniravosi 100 parų be Saulės šviesos; 2) HI-SEAS (Hawaii Space Exploration Analog) eksperimentą vykdė 6 žmonės (vyrai ir moterys), gyvendami 368 m3 patalpoj ir išeidami skafandruose kopimui į Mauna Loa ugnikalnį; daržoves ir pupas augino diodinių lempų šviesoje; 3) Floridos pakrantėje 19 metrų gylyje NEEMO (NASA Extreme Environment Mission Operations – ekstremalios aplinkos misija) dalyviai 23-jį kartą 2 savaites treniravosi vaikščiodami jūros dugnu.
Lėkiai į Mėnulį ir astronautų lankymasis, netarpiškai tyrinėjant ir net važinėjant mėnuleigiais, tapo revoliucingu žmonių civilizacijos kvalifikaciniu (ne tik smalsumo) rezultatu. Tais pat 1969-ais prasidėjo šauniausio lėktuvo Boeing-747 tobulinimo era. Fiuzeliažas pailgėjo nuo 70 iki 76,3 m, sparnų mostai nuo 59 iki 68,5 m, masė padidėjo nuo 400 iki 442 t. Boeing skrydžio tolis nuo 5000 pailgėjo iki 14800 km. Laineris skraidina 988 km/h greičiu iki 594 keleivių.
Hubble smalsumas
Astronomų smalsumas 2007 metais nukreipė Hubble astroskopą į 25 kart masyvesnę už Saulę N6946-BH1 žvaigždę 20 mln šviesmečių tolyje. Ji nuolat šviesėjo ir 2009-ais spinduliavo 1 mln kartų intensyviau nei Saulė. 2015 tapo optiškai nematoma (gal pavirto juodaja skyle?). Tikimasi dar pasmalsauti tobulesniu astroskopu James Webb, ir paaiškės reiškinio esmė. Beje, 2017 S. Tomchik (Boulder, JAV) savo konstrukcijos koronagrafu tyrė Saulės magnetizmą (1-4 gausų, Žemės – 0,5 gauso). Ketinama prognozuoti artimojo kosmoso reiškinius.
Smalsumas Žemėje
Astronautinio smalsumo dėka tobulėja ir mūsų kasdienybė Žemėje:
Sublimuoto maisto gamyba šaldant ir džiovinant išsaugo 98 % maistinės vertės, o masę sumažina 5 kartus;
Hidroponika (gr hidro – vanduo, ponos – darbas) – auginimas dirbtinėje terpėje be dirvos;
Nitinolas – Ni ir Ti lydinys (su formos atmintimi), sukurtas satų poreikiams, – tiko odontologiniams breketams, o skaidri keramika – nematomiems;
2008 smalsūs plaukikai pritaikė NASA aerodinamines medžiagas ir ultragarsu suvirintas siūles savo aprėdams bei Pekino olimpiadoje „mušė“ rekordus;
Vaistų tabletės su temperatūros ir slėgio jutikliais bei duomenų siųstuvais tobulina farmaciją;
Segway važiuoklis invalidams pritaikė astronautinę valdymo balsu sistemą.
Įdomesni astro faktai
Kenedžio centras Floridoje užima 9 % Merrit salos, o kitą plotą – Nacionalinis parkas su krokodilais, atslenkančiais pasmalsauti į starto aikšteles; VAB (Vehicle Assembling Building – startūnų surinkimo pastatas) yra 3,7 mln m3 tūrio ir turi 10 kilotonų kondicionierių;
NASA turi ypatingą smalsuolį – A. Aldrich, kuris su komanda uosto parengtus startui krovinius ir astronautus bei jų daiktus;
1974 Skylab astronautai 54-ją parą (viso išbuvo 84 paras) maištavo išjungę visas ryšio su centru priemones ir pasidarę „neplanuotą išeiginę“;
Astronautas R. Mullane 2007 išleido knygą „Ridding Rockets. The Outrageous Tales of a Space Shuttle Astronaut“ (Raitas ant raketų. Astronauto nuotykiai Šatle, 361 psl), kurioje ypač išsamiai aprašė astronautų rengimo treniruotes. Per 30 metų Šatlais įvykdytos 135 ekspedicijos, 2 misijų nariai, 14 astronautų, žuvo;
Astronautinė veikla finansiškai jau vertinama $400 mlrd/metus ir didėja bent 5 % kasmet.
Smalsuoliai J. Watson ir F. Crick 1953 ištyrė DNR (deoksiribonuleorūgšties), saugančios ir pernešančios genetinę informaciją, struktūrą (Nobelio premija 1962). Turime genų inžineriją bei dirbtinį intelektą, gyvybei Darvino natūralioji atranka tebeveikia.