
Astronauto kūne kosmose atsirado kraujo krešulys ir Žemės gydytojai jį išgydė dar kosmose.
Naujo tyrimo duomenimis, neidentifikuotas astronautas, buvęs Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS), turėjo giliųjų venų trombozę (deep vein thrombosis – DVT) – arba kraujo krešulį kaklo venoje. Astronauto tapatybė ir tiksli incidento data yra laikomi paslaptyje privatumo sumetimais. Astronautas buvo praleidęs du mėnesius iš šešių mėnesių trukmės buvimo TKS, kai buvo aptiktas DVT. Tai buvo pirmas kartas, kai kosminėje erdvėje astronautui buvo aptiktas kraujo krešulys, o NASA neturėjo nustatytos metodikos, kaip DVT gydyti nesvarumo slygomis.

Stephan Moll ir NASA gydytojų komanda astronautui paskyrė kraujo krešulių gydymą. UNC medicinos mokykla nuotrauka
Kraujo krešulių ekspertas
Vienas iš ekspertų, kuriuos NASA pasikvietė spręsti šią situaciją, buvo kraujo krešulių ekspertas Stephan Moll, medicinos daktaras, Šiaurės Karolinos universiteto (University of North Carolina – UNC) medicinos fakulteto profesorius. Pasak UNC atstovų „S. Moll buvo vienintelis ne NASA gydytojas, su kuriuo organizacija konsultavosi parengdama kraujo krešulių gydymo planą“.
„S. Moll ir NASA gydytojų komanda nusprendė naudoti kraujo skystiklius, tik jų vaistų pasirinkimas buvo ribotas“, nes TKS turi nedideles vaistų atsargas, teigė UNC atstovai. S. Moll padėjo NASA nuspręsti, kaip racionaliai naudoti turimas ribotas Enoxaparin atsargas ir veiksmingai gydyti DVT. Kartu rikėjo užtikrinti, kad astronautas neišnaudos vaisto, kol NASA neatskraidins naujos vaistų siuntos.
Gydymo procesas
Astronauto kraujo krešulys buvo gydomas Enoxaparin vaistu, jį švirkščiant į odą ~ 40 dienų. 43-iąją gydymo dieną į TKS atvyko Apixaban tabletės, vartojamos per burną. Šį vaistą atskraidino neįvardintas krovininis erdvėlaivis. Gydymo procesas truko per 90 dienų, per tą laiką astronautas atidžiai stebėjo kraujo krešulį, atlikdamas kaklo ultragarso tyrimus Žemės radiologų komandos nurodymus. S. Moll su astronautu bendravo elektroniniu paštu ir telefonu.
Astronautas sėkmingai parskrido į Žemę po šešių mėnesių misijos, o kraujo krešulio gydyti nebereikėjo.
Reikia daugiau tyrimų
Ironiška, jog DVT buvo aptiktas atliekant kaklo ultragarso tyrimą. Astronautas siekė ištirti, kaip kūno skysčiai persiskirsto nesvarumo sąlygomis. Astronautas nepatyrė jokių anomalijų simptomų. „Jei ne šis tyrimas, niekas nežino, kokios galėjo būti pasekmės“, – teigė UNC atstovai.
S. Moll sakė: „Reikia daugiau tyrimų apie kraujo ir kraujo krešulių elgseną kosmose. Ar tai yra dažnas reiškinys kosmose?. Kaip sumažinti DVT riziką? Ar TKS turėtų būti daugiau vaistų nuo šios ligos? Į visus šiuos klausimus reikia atsakyti, ypač planuojant ilgas astronautų misijas į Mėnulį ir Marsą“.
Šis sėkmingo gydymo atvejo tyrimas „Venous Thrombosis during Spaceflight“ buvo paskelbtas žurnale „New England Journal of Medicine“, o jo autorius buvo NASA astronautė Serena Auñón-Chancellor. Ji yra gydytoja, o 2018 m. šešis mėnesius dirbo TKS 56 ir 57 misijose skrydžio inžiniere.

TKS 56 misijoje Serena Auñón-Chancellor atlieka Angiex vėžio terapijos bandymų operacijas. NASA nuotrauka
„Šie nauji atradimai rodo, kad žmogaus organizmas vis dar gali mus nustebinti kosmose. Mes dar ne viską žinome apie kosminę mediciną ir kosminę fiziologiją. Didžiausias likęs klausimas, yra tai, kaip mes elgtumėmės tokioje situacijoje tyrinėjimo misijoje į Marsą? Koks būtų mūsų medicininis pasiruošimas? Reikia atlikti daugiau tyrimų ir geriau išsiaiškinti kraujo krešulių susidarymą nesvarume ir galimas priešpriešines priemones.“, – teigė Auñón-Chancellor.
Tekstas paremtas „Space Insider“
apžvalgininko Leonard David teiginiais