Aušrinė turi pragaro, tačiau velniai nesidžiaugia pragarišku karščiu ir slėgiu Veneros paviršiuje
Lietuviai nuo seno Aušrine vadina planetą Venerą (o12,1 Mm 108,2 Gm orb) ir grožio bei sveikumo žvaigždinę deivę (gal dangišką Perkūno partnerę). Dabar jau žinome planetą supant CO2 atmosferos su sieringais debesimis ir pragariškais 457 oC karščiu bei 9 MPa slėgiu ties paviršiumi. Pirmasis astronautinis pasiuntinys „Tiažiolyj sputnik“ (6,5 t) 1961 metais paklydo dar Žemės orbitoje 212-318 km ir po mėnesio sudegė ties Sibiro Biriuzos upe. Kitas, 1,03 t masės, pavadintas Venera-1, pralėkė 100 Mm pro šalį ir liko Saulės orbitoje.
Sovietai link Veneros
Sovietų erdvėlaiviai „Venera-13” ir „Venera-14”: identiški kosminiai aparatai, sėkmingai nusileidę Veneroje 1982 m. kovo mėn. NASA nuotrauka
Tik 1966-ais Venera-3 pirmoji pataikė į planetą, bet duomenų neatsiuntė. Tobulesnė Venera-4 (jau 5 t) pirmoji 1967-ais šį tą pamatavo, o kiek vėlesnis Mariner-5 (0,5 t) ir patikslino.
Venera-7 1970-ais jau buvo atsparesnė pragariškoms sąlygoms (730 K, 9 MPa bei 100 m/s vėjams). Tupiant ir plyšus vienam parašiutui, smogė į paviršių 17 m/s greičiu ir veikė tik 23 minutes. 1975-jų Venera-8 veikė 53 min, Venera-9 atsiuntė vaizdų. Venera-10 atlaikė 65 min, Venera-11 – 95 min, Venera-12 – 110 min. Venera-13 ir Venera-14 tupdė tyriklius Phoebe Regio vietovėje. Venera-15 ir Venera-16 1983-ais radarais kartografavo, pavyko aprėpti 115 mln km2 50 m skyra.
Paskutinės Vega-1 ir Vega-2 1985 nugabeno į Veneros atmosferą 2 balionus iš atsparaus sieros rūgščiai teflono ir 1986 metais lėkė link kometos Halley.
Venus Express tyrikliai
Erdvėlaivis Venus Express (1,27 t o1,8×1,4 m 0,46-63 Mm ir 0,25-66 Mm orb) 2006-14 tęsė įvairius tyrimus, ypač sūkurio ties pietiniu poliumi, bet 2015-ais sudegė. Patikslino atmosferoje esant 96 % CO2; 3,3 % N2; dar SO2; Ar; H2O ir kt (gal fosfino PH3); 22-28 eV fotoelektronų, 40 nT magnetinių laukų. Anksčiau 1990-94 Magellan (3,7 t 0,3-7,7 Mm orb) spėjo sukaupt duomenų venlapio sudarymui 100 m skyra. Beje, apie ašį Veneros atmosfera apsisuka per 4 Žemės paras. Pati planeta – tik per 243 paras, gal nuo 100 m/s vėjų. Metai arba orbitos aplink Saulę periodas Veneroje trunka 224 paras.
Venerlapis
Būsimiems astronautiniams tyrimams palankiausias yra 50-55 km aukščiuose atmosferos sluoksnis – ten atitinkamai 60-29 oC ir 100-53 kPa. Ten 48-67 km sluoksnyje plūduriuoja neskaidrūs sieringi debesys, iš kurių lyja krituliai, bet išgaruoja nepasiekę paviršiaus.
Šiemet 400 km atstumu Venerą pralėks Saulės tyriklis Parker, – praneš naujų žinių.
Aušrinė ir teatras
O Aušrinė pasireiškia ir teatre. LNOBT baleto „Pradžioje nebuvo nieko“ choreografė Ž. Baikštytė, dramaturgas E. Jaras, dailininkė G. Brazytė, kompozitorius A. Jasenka iškėlė aukštyn Saulę, Mėnulį ir Aušrinę bei likimo deivę Laimą. Jų vaidmenis beveik astronautiškai šoko K. Gudžiūnaitė, G. Žukovskis, N. Straukaitė bei O. Konošenko.
Ansambliškai derėjo A. Kanel (Žmogus) ir B. Davis (Erdvėlaikis) duetas, ypač epizode „Taip prasidėjo laikas“. Analogija su Visatos pradžia po Didžiojo Sprogimo šio baleto mitą artina prie choreografinės astronautikos.