Change-6, Kinijos Mėnulio tyriklis sėkmingai nutūpė antrojoje, nematomoje pusėje…
Zondas nutūpė. CASC nuotrauka
Kinijos Mėnulio tyrimų zondas „Chang’e–6“ sekmadienį sėkmingai nusileido tolimojoje Žemės palydovo pusėje rinkti mėginių, pranešė valstybinė žiniasklaida. Tai naujausias Pekino dešimtmečius vykdomos Mėnulio tyrimų programos pasiekimas.
Nusileidimo modulis „Chang’e–6“ nutūpė Eitkeno baseine ties Mėnulio pietų ašigaliu – viename didžiausių žinomų smūginių kraterių Saulės sistemoje, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“, cituodama Kinijos nacionaline kosmoso administraciją. Pasak agentūros, tai pirmas kartas, kai mėginiai bus paimti iš retai tyrinėjamos Mėnulio srities. „Chang’e–6“ nuo gegužės 3 d. vykdo techniškai sudėtingą 53 dienų misiją.
Sekmadienį jis nusileido iš maždaug 200 km orbitos virš Mėnulio, kad išžvalgytų Mėnulio paviršių, ieškodamas nusileidimo vietos, valstybiniam transliuotojui CCTV pasakojo Kinijos aerokosminės mokslo ir technologijų korporacijos pareigūnas Huang Wu. „Nusileidimas į žemesnę orbitą buvo susijęs su tam tikra rizika, todėl mums reikėjo tikslių valdymo procedūrų, kad zondas būtų nukreiptas į iš anksto nustatytą trajektoriją. Po to turėjome greitai sumažinti zondo santykinį greitį Mėnulio atžvilgiu iki nulio per 15 minučių, o tam prireikė didžiulio kiekio degalų, iš esmės tiek, kiek sveria pusė zondo“, – teigė Huang Wu.
Mėnulio tyrimų programa
Dabar, kai zondas nusileido, jis bandys surinkti Mėnulio gruntą ir uolienas bei atlikti kitus eksperimentus nusileidimo zonoje. Pasak „Xinhua“, tai turėtų būti atlikta per dvi dienas. Zondas mėginius rinks dviem būdais: naudodamas gręžtuvą mėginiams po paviršiumi rinkti ir roboto ranką mėginiams nuo paviršiaus paimti. Tada planuojamas beprecendentis zondo paleidimas iš tos Mėnulio pusės, kuri visada atgręžta į Žemę. Mokslininkai teigia, kad tamsioji Mėnulio pusė taip vadinama todėl, kad ji nematoma iš Žemės, o ne todėl, kad į ją niekada nepatenka Saulės spinduliai. Šią Mėnulio pusę tyrinėti gali būti naudingiau, nes jos kraterius mažiau dengia senoviniai lavos srautai nei artimojoje pusėje. Iš tamsiosios pusės surinkta medžiaga gali geriau atskleisti, kaip Mėnulis apskritai susiformavo.
Ryšio užtikrinimui su Mėnulio tyrikliu „Chang’e-6” naudojamas Kinijos satas „Queqiao-2”. Misijoje dalyvauja EKA, pateikusi NILS – neigiamų jonų Mėnulio paviršiuje įrenginį, Prancuzija su DORN – radono išmetimo aptikimo instrumentu, Italija su lazeriniu kampiniu reflektoriumi bei Pakistanas su ICUBE-Q satu. Šis satas gegužės 8 atsiskyrė nuo „Chang’e-6” ir fiksuos Mėnulio vaizdus.