Saturno palydovo Encelado geizeriuose aptiktos organinės medžiagos ir jos gali būti tiesus kelias į gyvybės užuomazgas.
2011 birželio 22 d. Cassini nuotraukoje Encelado geizeriai
Europos tyriklis „Cassini“ patvirtino sudėtingos chemijos egzistavimą Encelado vandenyne. „Cassini“ praskrido šalia palydovo 2010 m. lapkričio 30 d. Ir užfiksavo iš jo paviršiaus trykštančius ledo trupinių srautus. Straipsnyje „Detection of organic compounds in freshly ejected ice grains from Enceladus’s ocean“ mokslininkai iš naujo išanalizavo zondo duomenis ir su didesniu tikslumu patvirtino: po Encelado paviršiumi esantis vandenynas yra turtingas cheminių medžiagų. Yra didelė tikimybė, jog susidarys sąlygos biologinei gyvybei atsirasti.
Daugelio naujų organinių molekulių, mineralų ir deguonies aptikimas geizerių vandens leduose, trykštančiuose iš Encelado ledo įtrūkimų yra laikomas aiškiu požymiu, kad jo požeminiame vandenyne vyksta sudėtingos cheminės reakcijos. Kai kurios iš šių reakcijų gali būti grandinės, vedančios prie dar sudėtingesnių, potencialiai biologiškai reikšmingų molekulių susidarymo, dalis.
Organiniai junginiai Encelado ledo grūdeliuose
„Skrisdamas per Saturno E žiedą, „Cassini“ nuolat tyrė mėginius iš Encelado. Mes jau aptikome daug organinių molekulių šiame ledo gabalėlyje, įskaitant aminorūgščių pirmtakus“, – aiškina darbo autoriai.
Pirmieji įrodymai
Dar 2005 m. „Cassini“ aptiko įrodymus, kad po Encelado lediniu paviršiumi yra vandenynas. Iš įtrūkimų netoli palydovo pietinio ašigalio, išsiveržia vandens srovės, išmetančios į kosmosą ledo daleles. Kai kurios mažytįs ledo dalelės nukrisdavo atgal, o kitos nuskrisdavo ir aplink Saturną suformuodavo žiedą, atkartojantį Encelado orbitą.
„Cassini“ prietaisas „Kosminių dulkių analizatorius“ (CDA)
Deja, ledo dalelių žiede amžius gali siekti šimtus metų, o sudėtis pasikeisti dėl Saulės vėjo dalelių ir radiacijos poveikio. 2008 m. „Cassini“ praskriejo pro šviežių ledo dulkių debesį. Švarus ledo gabalėlis, išmestas vos prieš kelias minutes, pateko į „Cassini“ prietaisą „Kosminių dulkių analizatorius“ (CDA) lėkdamas ~18 km/s greičiu.
„Ledo grūdelius sudaro užšalęs vanduo ir kitos molekulės, taip pat ir organinės. Esant mažesniam greičiui, ledas suskaidomas, o signalas iš vandens molekulių sankaupų užgožia signalą iš tam tikrų organinių molekulių. Kuomet ledo grūdeliai greitai susiduria su analizatoriumi, vandens molekulės neužgožia signalų“, – mokslininkai aiškina naujojo atradimo esmę.
Nauji junginiai
Buvo aptiktos visiškai naujos molekulės, anksčiau niekada neaptiktos Encelado ledo trupinėliuose. Tarp neseniai atrastų molekulių fragmentų buvo alifatiniai, (hetero)cikliniai sudėtiniai esteriai/alkenai, paprastieji esteriai/etilai ir, tikėtina, junginiai, kurių sudėtyje yra azoto ir deguonies. Žemėje tos pačios molekulės dalyvauja cheminių reakcijų grandinėse, kurios galiausiai veda prie sudėtingesnių molekulių, būtinų gyvybei, susidarymo.
„Yra daug galimų kelių nuo organinių molekulių, kurias aptikome „Cassini“ duomenyse, iki potencialiai biologiškai reikšmingų junginių, o tai padidina tikimybę, kad šioje Encelado paviršiaus dalyje yra gyvybė“, – teigia tyrėjai. „Molekulės, kurias greitame ledo gabalėlyje, įrodo, kad sudėtingos organinės molekulės, aptiktos Saturno E žiede, yra iš Encelado vandenyno.“
Atitikimas gyvybei
Enceladas atitinka visus reikalavimus, keliamus gyvybei tinkamai aplinkai: yra skysto vandens, yra energijos šaltinis, yra tam tikro cheminių elementų ir sudėtingų organinių molekulių rinkinys.
Europos Kosmoso Agentūra (ESA) svarsto galimybę nusiųsti misiją į Enceladą, nusileidžiant ant jo paviršiaus ir paimant mėginius. Naujas darbas – tai svarūs argumentai už tokią misiją. Misija, kurios metu bus atliekami matavimai tiesiogiai ant palydovo paviršiaus, ieškant gyvybės požymių, leis Europai užimti lyderio pozicijas Saulės sistemos moksle.