Šiuos dangaus objektus taip pavadino senovės graikai (gr. planētos – klaidžiojantis) kaip klajūnes tarp žvaigždžių. Nuo 2006-jų planeta vadintinas aplink Saulę orbituojantis 1023 – 2,5 x1028 kg masės objektas. Plutonas pervadintas nykštukine planeta, nes jo masė yra tik 1,25 x1022 kg. astronautika.lt komentaras: 1995 metais prie Pegaso žvaigždyno žvaigždės atradus pirmą planetą, jos buvo įvardintos egzoplanetomis, o gruodžio 24 jų priskaičiuota net 5811. Dabar turim daug žinių apie Saulės sistemos planetas bei vaizdų – ir teleskopinių, ir astronautinių iš arčiau.
Saulės planetos
Pirmąjį Veneros (Aušrinė o12,1 Mm orb 0,108 Tm 243 parų periodu) atsiuntė Mariner-10 iš 5,7 Mm atstumo 1974-ais. Po to nupaveikslavo Merkurijų (o4,88 Mm 0,058 Tm orb 58 parų). Detalesnių vaizdų 1975-ais atsiuntė sovietinė Venera-9, o Merkurijaus – Messenger 2015-ais. Marsą (o6,79 Mm orb 0,228 Tm per 1,88 metų) fotografavo Mariner iš 10 Mm 1965-ais ir Viking-1 1,4 Mm artumu.
Saulės sistemos planetos. vle.lt nuotrauka
Jupiterį (o142 Mm orb 0,778 Tm per 12 metų) – Pioneer-10 1974-ais iš 132 Mm tolio. 2018-ais tyriklis Juno, patikslinusi mėnulį Ijo turint 400 veikiančių vulkanų (net 2 kK temperatūros) su „Loki Patera“ vaizdu.
200 km dydžio Loki Patera vulkanas Ijo paviršiuje
Saturną (o120 Mm orb1,42 Tm per 29 metus) fotografavo Pioneer-11 iš 21 Mm 1979-ais ir Cassini, nardydamas tarp žiedų 2012-ais bei nupaveikslavęs Enceladą su geizeriais. Voyager-2 atsiuntė 1986-ais Urano (o51 Mm orb 2,87 Tm per 84 metus) vaizdų 81 Mm nuotolio ir Neptūno (o49,5 Mm orb 4,51 Tm per 164 metus) fotografijų 5 Mm artumu.
Plutonas
Nykštukinį Plutoną (o2,4 Mm orb 4,4-5,9 Tm per 247 metus) 2015-ais paveikslavo ir išmatavo šaltumą 40,4 K New Horizons. Tyriklis dar atrado dar 2 mėnulius bei Quaoar objektą. Tai Kvararas, o555 km didumo, orbituojantis 6,5 Tm 248 metų periodu, turintis žiedų ir o80 km mėnulį, vienas iš 10 tūkst transneptūnių objektų. Toje Koiperio juostoje jau skaičiuojama per 70 tūkst didesnių o100 km objektų, pvz Eridė (o2,3 Mm orb 5,7-14,5 Tm per 559 metus). Bet link 30 Pm tolumose prasidedančių Oorto debesų lekiantieji Voyager, Pioneer, nei New Horizons daugiau vaizdų nebeatsiųs (jau bus sušalę). Apskaičiuota, kad 2031-ais iš ten priartės stambi o150 km Bernardinelli kometa ir pralėks mus 2,2 Tm atstumu.
Plutonas iš arti. NASA nuotrauka
Užtat gruodžio 31-sios naktį iš daugelio Žemės vietovių „plika akimi“ bus matomi Merkurijus, Venera, Saturnas ir Jupiteris. Astro fotografas Sebastian Voltmer pateikė Merkurijaus vaizdą su 2,5 Gm ilgio uodega ir aiškina ją susidarius iš natrio atomų, kuriuos „išmušė“ Saulės vėjas ir mikrometeoritai. Hubble naujoviškai nupaveikslavo Saturną ne tik su žiedais bet ir su pašvaistėmis. 2025-ais bus stebimas T CrB (T Coronne Borealis) sprogimas 3 tūkst šm tolumoj.
Astroskopas Euclid (2,1 t o3x4,5 m) iš L2 erdvės „mato“ ypač toli – 420 mln šm galaktikas G035 ir G036 bei 678 mln šm Abell 3381 klasterį (o kiek ten egzoplanetų?).