Gegužiniai startai

Po gegužės 12 repeticijos gegužės 22-ją 17:30 val prasidėjo Starship 12-is bandymas. Repetuojant naujoje Pad-2 startvietėje (200 m nuo 1-jo Mechazil‘o) 3650 t kuro (t.sk 2700 t deguonies) Super Heavy ir 1600 t Ship užpildymas truko 30 min. Beje, skystas O2 90 K šaltyje yra 1,14 t/m3 tankio, o suskystintas metanas CH4 109 K 0,415 t/m3 degdamas teikia 50 MJ/kg energijos.

spacex-starship-flight-12-scaled

Kyla 124 m aukščio Starship trčioji versija. Nuotrauka iš teslarati.com

5400 t masės 9 MW galios o9x124 m Starship (stambiausiam istorijoje) eksperimentiniam startūnui kylant 90 MN stūma, sutriko 1 Raptor-3 varytuvas (viso -33), o tupdant – dar keli, tad Heavy „pliūkštelėjo“ Meksikos įlankon „grubiai“.

12-sis bandymas laike vyko taip: 00.00 startas, 00.45 Qmax atmosferinė varža, 02.22 Heavy dalinai išjungė varą ir atsiskyrė nuo Ship‘o, 02.24 Heavy tupdymo pradžia, 03.30 krypties manevras, 06.07 tūpimo vara, 08.11 Heavy „pliūkšt“; 17.37 skleidžia 22 satų maketus (viso 42 t), 27.15 skleidimo pabaiga, 47.47 Ship tupdymo pradžia, 1.03.56 atmosferinės varžos požymiai, 1.04.05 viršgarsinis greitis, 1.06.06 tūpimo vara, 1.06.10 krypties kaita 1400 oC karštyje, 1.06.22 sprogimas Indijos vandenyne – 66 min lėkio baigtis.

2023-ais pradėti Starship bandymai pasižymėjo inžinerinėmis naujovėmis, pvz Heavy tūpimu į Mechazila „letenas“ (5-is startas), termosauginės dangos bei varytuvų Raptor tobulinimu.

Stotis Tiangun

Gegužės 24-ją Shenzhou su 2 taikunautais Zhu Yangzhu (Čžu JanČžu) bei Zhang Zhiyuan (Čžan ČžiJuan) ir taikunaute Lai Kayung (Li CziaIn) startūnu Čančžen (493 t 58 m ilgio 6 MN) pakilo į stotį Tiangun. Pirmoji Hong Kongo kosminė moteris Li CziaIn (g 1986) yra kompiuterijos daktarė, 2012-22 tarnavo policijoje, atrinkta po 1700 treniruočių; turi 3 vaikus.

Gegužės 19 Vega startūnu (210 t 35 m ilgio) iš Kourou startavo ESA ir kinų SMILE (2,2 t Solar wind Magnetosphere Ionosphere Link Explorer) į 706 km – 21 Mm orb tyrinėti Saulės vėjo ir magnetizmo. Jam talkins XMM-Newton (3,8 t o5x7,5 m), nuo 1999-jų orbituojantis 90-115 Mm ir Einstein Probe (1,45 t o3x3,5 m 610 km orb) teleskopiniai tyrikliai.

Tądien gegužės 19-ją iš Vandenburgo Falcon-9 išlėkdinti Starlink Group 17-42 satai. Gegužės 21 d. iš Floridos Starlink 10-31 bei 05.22 iš Naujosios Zelandijos Electron startūnu „Viva La Strix“ misija. Gegužės 23-ją vėl iš  startavo Starlink 17-37.

Krovininis Dragon gegužės 17 startavo į TKS su maistu bei elektringų dalelių tyrikliu, o astronautė S. Adenot prižiūrėjo švartavimąsi. Kinų sunklėkis Tianzhou-10 startu 05.10 nulėkdino net 7 t krovinių į savo Tiangun kosminę laboratoriją.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

+ 59 = 68
Powered by MathCaptcha