Egzoplanetos – apie kitas žvaigždes skriejančios planetos. Pirmą kartą egzoplaneta arba apie kitą žvaigždę orbituojanti planeta atrasta Arecibo teleskopu 1992 metais.
Egzoplanetos yra taisyklė, o ne išimtis
Kepler (užbaigęs stebėjimų misiją) ir TESS (veikiantis) kosminiai teleskopai atrado per 4000 egzoplanetų. 2019 metais du Šveicarijos astronomai, Michel Mayor ir Didier Queloz, pasidalino antra Nobelio premijos puse už pirmosios ne Saulės sistemai priklausančios planetos atradimą prie Saulės klasės žvaigždės. Jie, M. Mayor ir D. Queloz, 1995 atrado egzoplanetą prie 51 Pegasi žvaigždės, esančios už 50 šviesmečių (šm) Pegaso žvaigždyne. Nuo tada atrasta tūkstančiai egzoplanetų ir jų sistemų – prasidėjo nauja era, transformuojanti suvokimą apie žmonijos padėtį Visatoje. 2021 vasarą ruošiamasi iškelti James Webb Kosminį Teleskopą (JWST) ir juo tyrinėti egzoplanetų atmosferas.
Kalbant apie egzoplanetas, naudojamas terminas Gyvybės Zona (arba Auksaplaukės juosta, pagal pasakos „Auksaplaukė ir trys meškiukai“ herojės vardą). Tai erdvės, apie žvaigždę dalis, kurioje susidariusios tinkamos sąlygos gyvybei (kokia yra Žemėje) atsirasti ir vystytis. Gyvybės Zona trumpiau – nei per karštos, nei per šaltos planetos, o jų paviršiuje yra tinkamos sąlygos skystam vandeniui.
Saulės sistemos uolėtų planetų ESI: Merkurijus 0.596, Venera 0.444, Žemė 1.00 ir Marsas 0.697
Geras būdas įvertinti egzoplanetos tinkamumą gyvybės atsiradimui ir vystymuisi yra Žemės panašumo indeksas (ESI). Jis apskaičiuojamas pagal egzoplanetos spindulį, tankį, paviršiaus temperatūrą ir greitį, kurio reikia norint pakilti nuo paviršiaus. Žemės ESI yra 1, aukščiausias surastos egzoplanetos KOI-4878.01 ESI yra 0.98, tačiau galutinio patvirtinimo laukiama. Pristatome kelias egzoplanetas, kuriose, galbūt, sąlygos gyvybei geriausios…
Teegarden b
Egzoplaneta Teegarden b sukasi apie M klasės (paviršiaus temperatūra 2 000 – 3 500 0C) raudonąją nykštukę už 12 šm, paviršiaus temperatūra ~ 28 0C, masė ~ 1.15 Žemės masės. Vienok metai yra labai trumpi – vos 4.91 paros, nes planeta lekia apie savo žvaigždę vos per 3.78 mln km, tačiau ESI yra 0.95.
Saulėlydis Žemėje ir žvaigždėlaidis Teegarden planetose
TRAPPIST-1e ir TRAPPIST-1d
40 šm atstumu Vandenio žvaigždyne apie M klasės žvaigždę TRAPPIST-1e egzoplaneta skrieja vos 4.38 mln km (TRAPPIST-1e – 3.3 mln. km) nuo šviesulio. Galima paviršiaus temperatūra yra +- 27 0C, TRAPPIST-1e + 9 0C, masė ~ 0.772 Žemės masės, gravitacija apie 0.93 G ir 0.483 G. ESI yra 0.95 ir 0.91.
Apie šaltą šviesulį (paviršiaus temperatūra 2279 0C) egzoplaneta apskrieja per 6.1 (TRAPPIST-1e vos 4 paros) Žemės paros
Gliese 581g
Ji buvo atrasta 2010 ir vadinama geriausiu kandidatu kitai gyvybei. Maždaug 20 šm atstumu nutolęs, uolėtas ir du tris kartus masyvesnis nei Žemė pasaulis, apie žvaigždę Gliese 581 (Svarstyklių žvaigždyne) apskrieja per 30 parų. Vienok, trumpoki metai, o ESI – 0.92.
Lynette Cook iliustracija
Gliese 667Cc
ESO/L. Calçada iliustracija
Kita super Žemė yra Gliese 667Cc: vos už 22 šm Skorpiono žvaigždyne. Egzoplaneta yra 4.5 karto didesnė už mūsų Žemę, o metai trunka vos 28 paras. Egzoplanetos žvaigždė GJ 667C yra M klasės nykšukė su 2 000 – 3 500 K paviršiaus temperatūra priklauso trinarei žvaigždžių sistemai. Planetos paviršiuje šaltoka, tik ~ 4.3 0C, ESI – 0.85
HD 85512b
ESO/M. Kornmesser iliustracija
Apie HD 85512b atradimą paskelbta 2011, kuomet Didelio Tikslumo Radialinių Greičių Planetų Paieškos Įrankiu (High Accuracy Radial velocity Planet Searcher instrument – HARPS) buvo surasta 50 egzoplanetų. 35 šm atstumu Burės žvaigždyne esanti egzoplaneta yra ~ 3,6 karto masyvesnė už Žemę, paviršiaus temperatūra ~ 25 °C. Apie K klasės šviesulį, kurio temperatūra yra 4442 0C, HD 85512b apskrieja per 54 paras. ESI – 0.77.
Kepler 438b
Kepler 438b yra uolėtas, nuo Žemės 473 šm atstumu nutolęs pasaulis Lyros žvaigždyne. 24.83 paros trunkantys metai, paviršiaus temperatūra ~ 3 °C, truputį didesnė nei Žemė planeta su ESI – 0.88.
NASA iliustracija