Anticythere – įdomus, prieš daugiau nei šimtą metų atrastas, prietaisas…pasirodė esąs planetų padėčių modeliavimo mechanizmas.
Senas bronzinis prietaisas pasirodė esąs labai senas planetų padėčių modeliavimo mechanizmas
1901 metais graikų naras Likopantis Egėjo jūroje netoli Kretos 43 m gylyje aptiko nuskendusį romėnų laivą. Tarp įvairių senovinių daiktų rado įdomų prietaisą, kurį pavadoartimausios salos vardu Anticythere ir perdavė Atėnų archeologijos muziejui.
Tik 1951-ais istorikas D. Price suprato šį 31 x 18 x 10 cm prietaisą su 30-čia bronzinių krumpliaračių esant apie 2200 metų senumo planetų padėčių modeliavimo mechanizmu arba analoginiu kompiuteriu. 2002-ais jį rekonstravo mechanikas M. Wright, atgaivindamas ne tik Saulės ir Mėnulio, bet ir tuomet žinomų planetų Merkurijaus, Veneros, Marso, Jupiterio ir Saturno judėjimų modeliavimą bei užtemimų prognozavimą.
2007 metais prietaisas pagamintas Anticythere prietaisas
Anticythere mechanizmo schema
2005-ais graikų ir britų vyriausybės pradėjo Anticythere Mechanismus Research Project. Kompiuteriniu tomografavimu mokslininkams pavyko iššifruoti 2000 simbolių vidinių įrašų. Paaiškėjo mechanizme buvus bent 82 dalių, o vien krumpliaračių 37, kurių didžiausias o14 cm su 223 krumpliais. Juo naudodamasis Hiparchas, gyvenęs 190-125 metų prieš Kristų, mėgino įvertinti nuotolį iki Mėnulio ir iki saulės. Iki Mėnulio nustatė esant 63 Žemės spindulius, iki Saulės 490 Žemės spindulių. Antikythera išradėjais laikytini Archimedas, gyvenęs 287-212 metais prieš Kristų, ir Hiparchas, patobulinęs astroprietaiso konstrukciją. Plinijus, 23-79 m., veikale „Gamtos istorijos“ teigia Hiparchą sukūrus 1-jį žvaigždžių katalogą. Jį urį vėliau Ptolemajas, gyvenęs 90-168 metais, išplėtė iki 1022 žvaigždžių.
Jau Pitagoras, gyvenęs 569-500 mprKr, teigė Žemę esant apvalia. Gi Aristarchas, 310-230 mprKr, teigė Žemę sukantis aplink ašį, o Mėnulį – aplink Žemę. Platonas, 427-347 mprKr, dangaus kūnus stengėsi aprašyti geometriniais dėsniais; Aristotelis, 384-322 mprKr, – judėjimų ypatumais. Archimedo veikalas „Apie dangaus sferas“ neišliko, bet po jo žūties „Archimedo planetariumą“ neva išvežė į Romą Marcelas, 270-208 mprKr.