Tyriklis L‘LoRRI (Lucy – Long-Range Reconnaissance Imager) lėkdamas pas trojėnais vadinamus asteroidus balandžio 20 nupaveikslavo 52246 Donaldjohanson. Asteroidas taip pavadintas 3,18 mln metų senumo moters griaučių atradėjo garbei. Pagal atsiųstų vaizdų duomenis pavyko sukurti asteroidlapį su geografinių meridianų bei lygiagrečių koordinačių sistema ir vietovių pavadinimais (Floridos bei Japonijos analogais). Dabar Lucy lekia 480-sius Gmetrus.
Pirmasis Donaldjohanson, 3.895 km dydžio, asteroidlapis. NASA/SwRI/Goddard/JHUAPL nuotrauka
Psyche parodė Žemę ir Mėnulį. Šaltinis NASA/JPL-Caltech/ASU
Kitas pasigreitinęs ties Marsu tyriklis Psyche iš 290 Gm tolumos atsiuntė liepos 20-23 eksponuotų Žemės su Mėnuliu vaizdų.
Makemake vaizdas
Astroskopas Webb nustebino aptikęs metano didžiausioje ir ryškiausioje užneptūnės Makemake (o1,4 Mm 1,4 Tm orb) ir dar o160 km mėnulį 21 Mm orbitoje. Matavo ir to metano atmosferinį slėgį – apie 100 pPa.
Šiaip stebime apie 30 tūkst asteroidų, tarp jų – artimus Žemei Atirus, Atonus, Apolonus, Amūrus ir kt. Būdingi atstovai būtų Atir (o2 km 75-146 Gm orb), Aton (o1,1 km 118-171 Gm), Apollo (o1,5 km 96-343 Gm) ir Amor (o1 km 162-412 Gm). Vien 2023-ais arčiausiai mūsų pralėkė 1998 HH49 (o0,32 km) 1,17 Gm atstumu, 367789 (o0,26 km) 1,82 Gm ir kiti.
Meteoritikos mokslą 1794-ais pradėjo Ernst Chladni, tyręs Pallas liekanas (0,5 t o0,6 m) rytų Sibire (vėliau pergabentas Peterburgan) ir parašęs veikalą „Apie ugninius meteorus“ (420 psl vokiečių k). Nuo 1960-jų sovietai šventė meteoritikos dieną rugsėjo 17; 2016-ais JT paskelbė Tarptautine asteroidų dieną birželio 30.