Kosminis duomenų centras – jau realybė
Kol Elon Musk ir Jeff Bezos svajoja apie milžiniškus kosminius duomenų centrus, startuoliai jau kuria veikiančią infrastruktūrą. Kanados įmonė „Kepler Communications“ 2026 m. sausio mėn. paleido į orbitą skaičiavimo spiečiaus „įrangą“. „Sophia Space“ kuria jam paskirstytojo skaičiavimo operacinę sistemą. „Kepler“ išplėtė 10 satų po 300 kg tinklą, sujungtą greitaeigiais lazeriniais optiniais kanalais, su 40 „Nvidia Jetson Orin“ procesorių. Įranga jau prieinama kūrėjams per įprastas tinklo sąsajas.
Kepler skaičiavimo spiečiaus vizualizacija
Pagal susitarimą dėl „Kepler“ paslaugų pajėgumų „NanoAvionics“ savo klientams pradės siūlyti prieigą prie „Kepler“ optinio duomenų perdavimo tinklo ir skaičiavimo paslaugų orbitoje kaip papildomą funkciją savo satams. Tai suteiks „NanoAvionics“ klientams konkurencinį pranašumą, nes jie galės naudotis mažos vėlavimo trukmės, beveik realaus laiko ir didelio duomenų pralaidumo ryšiu. Šios galimybės pirmiausia bus siūlomos „NanoAvionics“ MP42 mikrosate, o vėliau – „CubeSat“ platformose, naudojant įvairius optinius satų tarpusavio ryšius (OISL). Jos galės užtikrinti iki 2,5 Gbps greitį per sekundę ir terabaitų duomenų srautą per dieną kaip standartinę funkciją.
„Sophia Space“ jau testuoja savo operacinę sistemą SOOS (Sophia Orbital Operating System), kuri loginiu lygmeniu pavers satus visaverčiu paskirstytu duomenų centru. SOOS valdo užduočių paskirstymą, šilumos išskyrimą, stebėjimą bei sugedusių mazgų izoliaciją kosminėmis sąlygomis. Sistema yra visiškai autonomiška ir atsižvelgia į radiacijos, mikrogravitacijos poveikį bei fizinės priežiūros nebuvimą.
Jei viskas pavyks, „Sophia“ ketina 2027 m. pabaigoje paleisti savo specializuotą skaičiavimams skirtą satą. Startuolis dirba prie modulinės skaičiavimo matricos TILE su pažangiu pasyviuoju aušinimu.
„Kepler“ jau turi 18 klientų, besinaudojančių spiečiaus skaičiavimo pajėgumais. Daugiausia tai yra Žemės bei kosmoso stebėjimo ir gynybos srities įmonės. Joms naudingiau apdoroti duomenis orbitoje, o ne perduoti terabaitus žalių duomenų į Žemę.
Pranašumai ir didieji
Orbitiniai duomenų centrai turi didelių pranašumų, palyginti su antžeminiais. Neribota Saulės energija ir natūralus aušinimas vakuume leidžia sumažinti duomenų apdorojimo išlaidas, ypač jei duomenys iš pradžių renkami kosmose.
Didieji rinkos dalyviai į duomenų centrų kūrimą kosmose ketina įsitraukti vėliau, iki 2030 m. „SpaceX“ FAA pateikė paraišką dėl iki 1 milijono satų spiečiaus, orbituojančio 500–2000 km aukštyje aplink Žemę, skirto dirbtinio intelekto užduotims apdoroti. Priminsime: šiuo metu orbitoje yra per 10 tūkst. „Starlink“ satų. „Blue Origin“ pateikė 51 600 skaičiavimo satų spiečiaus „Sunrise“ paraišką.
Starcloud
Panašią užklausą pateikė startuolis „Starcloud“, prašydamas leisti suformuoti 88 tūkst. satų spiečių orbitiniams duomenų centrams. „Starcloud“ jau paleido į orbitą šaldytuvo dydžio satą, kuriame įmontuotas „Nvidia H100“ verslo klasės GPU, siekdama išbandyti kosminio duomenų centro koncepciją. Ji sėkmingai apmokė lengvą atvirojo kodo AI modelį orbitoje ir paleido pokalbių botą.