Mūsų stambiausia planeta Jupiteris (317 tūkst Žemių masyvumo) yra ir labai dujinė, – neturi ryškesnio paviršiaus, tačiau sluoksniuotos struktūros, kuri greitai sukasi aplink ašį per 10 val. Dar 1995-ais robotinis erdvėlaivis Galileo (3,8 t) pradėjo elipsiškai orbituoti aplink Jupiterį ir numetė 47 km/s greičiu 339 kg tyriklį. Šis maždaug 120 km gylyje spėjo išmatuoti 430 K karštį ir 2,4 MPa slėgį, o pats Galileo 34-se orbitose patyrė jų netolygumus (svirduliavimus), galiausiai 2003-ais nusmigęs Jupiterin.
Netolygumus įtarė N. Kopernik 1543-ais, „De revolutionibus orbium coelestium“ veikalu įtvirtinęs Saulę centru bei palikęs filosofinių aksiomų: 1) visi kūnai orbituoja aplink Saulę, bet netolygiai; 2) nėra vieno centro visoms orbitoms. Tuomet įtariamus netolygumus vadino epiciklais. 1692-ais I. Newton minėjo nepastovumus žvaigždžių judėjime, o J. Jeans reiškinį nagrinėjo kn „Astronomy and Cosmogony“ (1928).
2011-ais startavusi Juno (3,6 t o3,5×3,5 m 420 W $1 mlrd) tebeorbituoja 4,2-8100 Mm nuo Jupiterio, „svirduliuodama“ tarp Ganimedo (1 Mm nuotoliu), Europa (320 km artumu), Ijo (1,5 Mm pavojuje). Patikslino planetos paviršinius vandenilio, helio ir neono sluoksnius plytint 3 Mm storyje, giliau dujas skystėjant, ieškomame branduolyje tankėjant iki 4 GPa slėgio, net matmenis 133 Mm ties poliais bei 143 Mm pusiaujyje. Beje, ties paviršiais – 124-135 K šalčio ir analogiškai neryškūs dulkių žiedai – iki 30 km storio ir 6 Mm pločio. Radiometru matavo mėnulio Europa paviršinę plutą – 28,9 km. Ypač įspūdingas – magnetinis laukas, plytintis 7 Gm link Saulės ir 650 Gm už Jupiterio.
Dar kitaip keliauja OsirisRex (2,1 t 2,4×3,2×6 m $1 mlrd) į asteroidą Bennu (o560 km) ir atgal. 2020-ais paėmė 121.6 gramų „benienos“ mėginį bei nutupdė Žemėje. Dabar jau OsirisAPEX (APophis EXplorer) 134-203 Gm orbitoje laukia „atsvirduliuojant“ pavojingo Apophis (o340 m) – gal reikės jį stumtelt toliau nuo mūsų.Pakeliui į tikslą
Pakeliui į tikslą
Ten lekia ir Europa Clipper (6 t 24×27 N 336 Ah $4,3 mlrd). Nuo lėkios 2030-jų įvairiausiomis orbitomis tikslu arčiau pralėkti mėnulį Europą 49 kartus, patyrinėti Ganimedą ir nusmigti Kaliston.
Psyche paruošta lėkiui
Gigametrinėse tolumose juda Psyche (2,6 t 280 mN). Nuo 2029-jų „svirduliuos“ aplink labai metalinį asteroidą Psichėją (o292 km 377-497 Gm orb). Jau sėkmingai išbandė lazerinį ryšį duomenims persiųsti iš labai toli.
JUICE (4,7 t 2,8x4x4,3 m JUpiter ICy moons Explorer) aplakstys ne tik didžiuosius mėnulius, bet ir Amaltėją, Metidą bei kt. Paieškojęs poplutinių vandenų, gal liks Ganimedo orbitoje.
Link Jupiterio lekianti Lucy (1,5 t o3,8×2,8 m $981 mln) ką tik atsiuntė asteroido Donaldjohanson (o3,5×8 km, sukasi aplink savo ašį per 252 val) vaizdų iš 0,9-1,1 Mm atstumų. Beje, atradėjas paleoantropologas D. Johanson dalyvavo paleidžiant Lucy link trojėnų. 2023-ais 425 km nuotoliais pralėkė Dinkineš su mėnuliu Selam bei Patroel su mėnuliu Meneti.