Kvazarai ir blazarai yra įdomūs Visatos objektai, sietini su aktyviais galaktikų branduoliais.
Kvazarai
Taip dabar vadinami ties juodosiomis skylėmis (JS) pastebėti Visatos objektai, sietini su ten vykstančiais branduoliniais procesais. Esą ypač masyvioms JS „ryjant“ žvaigždes ir kitus kūnus, jie įkaista ir spinduliuoja daug energijos. Pvz, TON 618 objekto JS yra 66 mlrd Saulių masės, o mūsų Paukščių Tako JS – tik 4,2 mln Saulių masės.
Kvazaras (angl quasar) – labai masyvus, ryškus ir spindulingas (100 trln Saulių) Visatos objektas, stebimas lyg kvazižvaigždė (lot quasi – beveik) su reliatyvistinių dalelių čiurkšlėmis. Kartais čiurkšlių ilgis yra net 200 tūkst šm ilgio – Hubble astroskopo vaizduose.
Pvz, 3C 273 kvazaras 2,4 mlrd šm tolumoj yra 886 mln Saulių masės, atrastas dar 1963-ais. J1610-1811 – dar toliau 11,6 mlrd šm ir net 300 tūkst šm čiurkšle (Chandra astroskopu), gi J0529-4351 (net 17 mlrd Saulių masės) – 12 mlrd šm nuo mūsų. Maždaug tiek pat nutolęs J1405 lekia artimu šviesai greičiu. Viso jau stebima apie mln tokių objektų (katalogas Quaia).
Kvazaras. NOIRLab, NSF, AURA, J. da Silva
Blazarai
Blazarai (1978-jų E. Spiegel terminas) yra kvazarai, kurių čiurkšlės yra nukreiptos link stebėtojo Žemėje. Pvz, Mrk 501, atrado B. Markarian 1974-ais, 456 mln šm tolumoj 100 GeV fotoninės energijos. Tokių jau stebima 2800 objektų.
Blazaro 1553+113 dailininko vizualizacija ir dalis Fermi kosminio teleskopo surinktų jo spinduliuotės kitimo duomenų. Šaltinis: NASA Goddard Space Flight Center/CI La
Pačios JS yra dar masyvesnės: Phoenix A – apie 100 mlrd Saulių (5,8 mlrd šm tolumoj); TON-618 – 66 mlrd Saulių (18,2 mlrd šm toly); gi mūsų PT centre juodoji skylė Sgr-A – tik 4,2 mln Saulių ir 27 tūkst šm artumoj. Jau pavyko įvertinti jos sukimąsi per 4 min 24 s, t.y. 0,266 aps/min greičiu. Šiemet H. Bohringer iš Planck instituto atrado, kol kas, masyviausią visatos struktūrą Quipu (inkų virvinės skaičiuoklės pavadinimu) – 2*1017 Saulių 600 mln šm atstume.
Šaltinis teigia Visatos pradžioje fotoną ir juodąją skylę turėjus vienodas mases ir matmenis – po 2*10-7 kg ir 10-34 m skersmens (pagal Planko skalę), bet 1095 kg/m3 tankio ir 1032 K karščio.
ASKAP (Australian Square Kilometre Array Pathfinder) astronomai atrado 15 „didžiausių“ objektų. J0107-2347 yra 3,7 mln šm didumo ir „svirduliuoja“ 12,4 mln šm erdvėje. Palyginimui: mūsų Paukščių Takas užima 105 tūkst šm erdvės. Visi turi po juodąją skylą centruose. E. De Rubeis iš Bologna universiteto ties Abell 2255 galaktikų klasteriu 800 mln šm tolyje pastebėjo 260-360 tūkst šm ilgio čiurkšlių. Gal kvazarinių čiurkšlių? Net 12 mlrd šm tolumoj J. Maithil iš Harvard universiteto per Chandra X-Ray stebėjo 300 tūkst šm ilgio čiurkšles iš 10 trln Saulių masyvumo kvazaro.
ALMA (Atacama Large Mili Array) mokslininkai kartu su VLT (Very Large Telescope) 06 09 atrado RIK 113 objektą su protoplanetiniu dujų disku bei 2 planetom 431 šm artumoj. ASCEND renginyje Las Vege liepos 22-24 žinovai diskutuos kosmoso tyrimų tema, – gal ir apie kvazarus.