Pirmoji Žemės nuotrauka iš kosmoso buvo padaryta 1946 m. spalio 24 d., filmavimo kamera, įrengta viršūnėje V-2 raketos, paleistos iš White Sand poligono Naujojoje Meksikoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Iki to momento, aukščiausios kada nors padarytos Žemės paviršiaus nuotraukos buvo gautos iš helio baliono „Explorer II“. Jis 1935 m. spalio 11 d. pakilo į 22 km aukštį, pakankamai aukštai, kad būtų galima pastebėti Žemės išlinkimą.
Pirmieji Žemės vaizdai iš kosmoso buvo gauti raketos V-2 tryliktojo lėkio metu
V-2 raketą lėkiui parengė JAV kariškiams pasidavusių vokiečių raketininkų grupė, vadovaujama Vernher von Braun. Ji 3 minutes kilo į ~ 104 km ir nufilmavo kelias minutes lėkio. Kosmoso riba – Karmano linija – riba, esanti 100 km aukštyje virš Žemės jūros lygio. Ši riba skiria Žemės atmosferą ir kosminę erdvę. Pavadinimas kilo nuo Vengrijos – JAV fiziko Theodore von Kármán, apskaičiavusio pirmakart, kad 100 km aukštyje atmosfera per daug plona ir negali palaikyti jokio orlaivio skrydžio. Karmano linija apytiksliai yra termopauzės žemutiniuose sluoksniuose.
V-2 filmavimo kamera pakilo į daugiau nei penkis kartus didesnį aukštį ir aiškiai parodė planetą kosmoso juodumoje. Filmavimo kamera buvo patalpinta plieniniame korpuse apsaugai, nes po kelių minučių 152,4 m/s greičiu trenkėsi į žemę, o 35 mm negatyvas buvo ištrauktas iš filmavimo kameros liekanų. Garsioji nuotrauka buvo padaryta prie V-2 viršaus pritvirtinta „DeVry“ 35 mm nespalvota kamera. Ji buvo nustatyta padaryti vieną nuotrauką kas 1,5 sekundės.
Tryliktas V-2 skrydis
Pirmasis bandymas gauti Žemės nuotraukų V-2 skrydžio metu, įvyko 1946 m. spalio 24 d. Raketos V-2 (startinė masė 12 826 kg) kovinės galvutės dalyje buvo kamera, pora Geigerio skaitiklių, Saulės ultravioletinių spindulių spektrografas ir prietaisas, skleidęs dūmus kylant, kad būtų galima tirti atmosferos vėjus dideliame aukštyje. Raketa pakilo 12.15 val. vietos laiku iš White Sands, o varytuvas veikė kol po 59,8 sekundės nuo starto baigėsi degalai.
Tuo metu V-2 buvo 27 km aukštyje ir judėjo 1216 m/s greičiu. Raketa toliau kilo ir praėjus trims minutėms po starto pasiekė didžiausią 105 km aukštį. Raketos galvutė ir kamera buvo išmesti 9,2 km aukštyje, o raketa V-2 nukrito dykumoje maždaug už 27,4 kilometro nuo paleidimo vietos 150 m/s greičiu.
Filmavimo kamera visiškai sudaužyta
Fred Rulli, devyniolikmetis eilinis, priskirtas kameros suradimo dykumoje grupei, pasakoja: „Kai mokslininkai rado sveiką kasetę su juosta, jie buvo ekstazėje ir šokinėjo kaip vaikai. Vėliau, grįžę į paleidimo aikštelę ir pirmą kartą nuotraukas išvydę ekrane, mokslininkai tiesiog išprotėjo“.
Žemės kreiva, o kosmosas juodas
Nuotraukos buvo nespalvotos, jose buvo matyti tik Žemės kreivumas ir debesų danga virš Amerikos pietvakarių. Vaizdų mokslininkai įžvelgė San Diego, Salt Lake, Kansas bei San Antionio miestus ir nutiesė kelią Žemės nuotoliniam stebėjimui.
Nuotrauka pirmą kartą buvo išspausdinta 1950 m. vasario mėn. žurnale „National Geographic“ filmavimo kamerą sukūrusio inžinieriaus Clyde T. Holliday straipsnyje „Seeing the Earth from Space, Cameras on V-2 Rockets Yield Pictures of Far Horizons“. Jis rašė: „V-2 nuotraukos pirmą kartą parodė, kaip mūsų Žemė atrodytų svečiams iš kitos planetos, atvykusiems kosminiu laivu”.
Kairėje – Žemė 1948 m. liepą, dešinėje – 21 raketos V-2 lėkio metu 1947 kovo 7 d. nuotraukoje iš 162,5 km – matyti tamsi Kalifornijos įlanka
Daugiau nei tūkstantis nuotraukų
1946-1950 m. iš V-2 raketų buvo gauta daugiau kaip 1000 Žemės nuotraukų, padarytų net iš 161 km aukščio. Nuotraukos, kuriose matėsi didžiuliai Amerikos pietvakarių plotai, buvo spausdinamos laikraščiuose, o JAV meteorologijos biuro mokslininkai jas kruopščiai tyrinėjo.
Minėtame straipsnyje C. Holliday pateikė keletą prognozių, kur visa tai gali nuvesti: „Šių bandymų rezultatai rodo, kad ateis laikas, kai kameros galės būti montuojamos ant valdomų raketų, skirtų priešo teritorijai žvalgyti karo metu, žemėlapiams sudaryti taikos metu, o per kelias valandas – net debesų formavimuisi, audrų frontams ir debesuotoms teritorijoms visame žemyne nufotografuoti“.
JAV inžinierius ir raketinės fotografijos pradininkas Clyde T. Holliday prie raketinių kamerų. Nuotraukos autorius nežinomas
Deja, JAV neatsižvelgė į puikią Clyde prognozę „Tokiu būdu bus galima kartografuoti visą Žemės rutulį“ ir pirmąjį sputniką paleido sovietai.