Japonijos bendrovė „Honda“ sėkmingai išbandė daugkartinį demonstratorių, pakylantį ir nusileidžiantį vertikaliai.
Daugkartinio naudojimo demonstratorius „Honda“ skrydžio metu. Bendrovės nuotrauka.
Po „SpaceX“ startūno „Falcon 9“ sekmės, pasaulio bendrovės pradėjo kurti daugkartinio naudojimo startūnus. „Honda“ demonstratorius pakilo iš Taiki aerokosminių tyrimų lauko Japonijos Hokaido prefektūroje, pasiekė 300 metrų aukštį, o po to sėkmingai nusileido išskleidusi nusileidimo kojas, panašiai kaip „SpaceX“ „Falcon 9“. Demonstratoriaus su degalais masė yra 1312 kg, aukštis vos 6,3 m, diametras 85 cm. Kuro ir oksidatoriaus masė buvo 412 kg. Tikėtina, jog varytuvai naudoja kriogeninį kurą, galbūt metano ir skystojo deguonies mišinį.
Bendrovė teigia, kad demonstratorių pradėjo kurti 2024 m., o varytuvą dar 2021 m. Birželio 17 d. bandymas buvo pirmasis, kai demonstratorius ne tik sėkmingai pakilo, bet ir sėkmingai nutūpė.
Pasak nebdrovės, daugkartinio naudojimo demonstratorius pakilo į 271.4 m aukštį ir nusileido už 37 cm nuo numatytos nusileidimo vietos. Skrydis truko 56.6 sekundes, o misija laikoma sėkminga, nes nusileidęs startūnas nenuvirto.
2012-2013 m. „SpaceX“ atliko panašius bandymus su daugkartiniu demonstratoriumi „Grasshopper“.
Daugkartinis demonstratorius ruošiamas skrydžiui
Kompanija ketina daugkartiniu startūnu 2029 m. atlikti suborbitinį skrydį į kosmosą. Lėkis būtų panašus į Jeff Bezos bendrovės „Blue Origin“ startūno „New Shepard“ skrydžius. Jis į kosmosą 12 kartų lėkė su įgula, dar 20 kartų išskraidino krovinius.
Nusileidimo kojos ir aeorodinaminiai sparneliai padeda tiksliai nusileisti
Daugkartiniai startūnai
Daugkartinio naudojimo startūnai gerokai sumažina skrydžių sąnaudas, nes bendrovėms tereikia užpilti degalų ir patikrinti varytuvus bei įrangą, o ne kiekvienai misijai kurti naują. Deja, daugkartinio naudojimo startūnų kūrimas taip pat padidina sąnaudas ir, norint pasiekti skrydžių rentabilumą, reikia startūną lėkdinti daug kartų. Kai kurie „Falcon 9“ startūnai jau kilo ir leidosi po 23 kartus.
Vienintelės Japonijos bendrovės, galinčios vykdyti orbitinius kosminius skrydžius, yra „Mitsubishi“, „IHI Corporation“ ir „Space One“, o jų startūnai yra vienkartiniai. „Mitsubishi“ startūnas H3, sukurtas bendradarbiaujant su Japonijos aerokosminių tyrimų agentūra (JAXA), yra Japonijos kosminių paleidimo pajėgumų pagrindas.