Birželio 11-12 dienomis Boulder miestelyje prie Las Vego astronautikos entuziastai susirinko „Humans to Titan Summit 2026“ ir apsvarstė būsimą kelionę į nuostabiai skystingą Saturno mėnulį. Dijoux and Lee modeljerai sukūrė aprangą titaniečiams: ir apatinę, ir viršutinę bei skafandrus, saugančius nuo labai šaltos 94 K aplinkos ir 146,7 kPa slėgio.
Dangaus kūną pastebėjo 1655 metais Ch.Huygens, o Titanu pavadino 1847-ais J.Herschel, gi 2005-ais Cassini (5,6 t 888 W 2×490 N 16×1 N) tyrinėjo iš artimesnių orbitų ir nutupdė Huygens (350 kg). Abu mokslininkai pasižymėjo ir fizikoje, ir chemijoje bei astronomijoj. Huygens išrado svyruoklinį laikrodį (1673-ais knyga „Horologium) ir svajojo apie Visatą (knyga „Kosmoteorus“). J. Herschel 1819-ais pirmas pasaulyje pradėjo fotografuoti (sukūrė cheminius ir šviesinius procesus vaizdams ant laikmenų) bei aprašė žvaigždynus knygoje „Outlines of Astronomy“ (1849). G. Cassini iš žymiausios astronomų šeimos 1675-ais atrado dar 4 mėnulius ir atskleidė Saturno žiedų esmę, net sudarė 1-jį mėnlapį.
astronautika.lt pastaba: J. Herschel 1819 m. atrado, kad natrio tiosulfatas (tuomet vadintas natrio hiposulfitu) ištirpina vandenyje netirpias sidabro druskas. Šis cheminis atradimas vėliau tapo esminiu fotografijos fiksažo pagrindu, leidžiančiu užfiksuoti vaizdą, kad jis, veikiamas šviesos, toliau netamsėtų. Tik 1839 m. J. Herschel pritaikė savo 1819 m. atradimą praktinėje fotografijoje ir pasiūlė F. Talbotui bei L. Dagerui naudoti hiposulfitą vaizdų fiksavimui. Būtent jis įvedė pačius terminus „fotografija“, „negatyvas“ ir „pozityvas“, o 1842 m. išrado cianotipijos procesą.
Cassini-Huygens misija
Bene sėkmingiausias astronautinis aparatas Cassini-Huygens rekordiškai greitinosi ties Venera, Žeme, Jupiteriu, nardė tarp Saturno žiedų, pralėkė arti jo mėnulių 127 kartus ir atsiuntė 453 tūkst vaizdų, pagal kuriuos sukurta Titano skystiada. Didžiausi skystų angliavandenilių (etano, metano) telkiniai – jūros Kraken Mare (1170 km ilgio), Ligeia Mare (500 km), Punga Mare (360 km). Mažesni – ežerai Ontario Lacus (235 km), Jingpo Lacus (240 km), Ladoga Lacus (110 km) ir kt. Seklesni – Woytchugga Lacuna (450 km), Nakaru Lacuna (188 km), Velko Lacuna (93 km) ir t.t. Įvardyti ir kanalai – Elivagar Flumina (260 km), Celadon Flumina (160 km), Xanthus Flumina (78 km), net sąsmaukos – Hardin Fretum (246 km), Bayta Fretum (165 km), Trevize Fretum (173 km). Gal bus ir upių, kai palis CH4 1 cm didumo lašais.
Titanlapyje ežerai – regionai, dabar ar anksčiau užpildyti skystu metanu arba etanu, krateriai – susidaro nuo krintančių asteroidų smūgių, kopos – daugiausiai tiesios ir suneštos Titano atmosferos vėjų, hummoka – kalvos, kai kur kalnai, labirintai – tektoniškai suardyti regionai su srautų kanalais, lygumos – platūs ir beveik plokšti regionai
Tyriklio Huygens tupdymas jau vadinamas astrobiologijos „žingsniu“ prasidėjo per Kalėdas 2004 gruodžio 25 ir baigėsi 2005 sausio 14 parašiutavimu iš 18 km aukščio (50 kPa ir 70 K sąlygomis). po 2 val 28 min stuktelint Titano paviršių, lyg smėlėtą ir akmenuotą, 4 m/s greičiu. Dar 1 val veikė, siųsdamas chromatografinio spektrometro duomenis apie cheminę sudėtį.
Planuojama nauja ekspedicija Dragonfly gal Starship‘u po 14 bandymų. Misijai NASA žada $3,35 mlrd. Kol kas nūdienos mokslininkai B.Bazard ir mokslininkė A.Hendrix astroskopu Webb įžiūrėjo Titane slėpiningų molekulių ties spektro sugerties 5113 nm linija.