Jis praėjo sėkmingai, nors ir ne visiškai sklandžiai
„SpaceX“ sėkmingai atliko 13-ąjį „Starship“ bandomąjį paleidimą, misijos tikslai iš esmės pasiekti, nors ne viskas vyko taip, kaip buvo planuota. Vis dėlto tiesioginės transliacijos metu įmonės darbuotojai paminėjo „laimingą skaičių 13“.
„Starship“ paleidimas. x.com/SpaceX nuotraukos
Raketa startavo liepos 25 d. naktį. Maždaug po dviejų minučių nuo starto „Super Heavy“ greitintuvas atsiskyrė nuo erdvėlaivio „Starship“ ir atliko kontroliuojamą nusileidimą į vandenį Meksikos įlankoje. Tūpimas nebuvo tobulas: greitintuvas „bandė pakartotinai įjungti variklius tūpimui“, tačiau ne visi varikliai sėkmingai užsidegė, todėl nusileidimas buvo grubus. Tačiau viršutinė raketos pakopa atliko „švelnų nusileidimą“ Indijos vandenyne, „nusileidusi sveika <..> ir pirmą kartą pateikusi svarbius nesugadinto šiluminės apsaugos skydo vaizdus“.
„Super Heavy“ nusileidimas Meksikos įlankoje
Maždaug po 18 minučių nuo starto „SpaceX“ sėkmingai išvedė į orbitą 20 naujų „Starlink V3“ palydovų, ir tai buvo pirmoji proga įvertinti jų veikimą skrydžio metu. Jie turėjo sudegti po 20 minučių, pakartotinai įskridę į atmosferą. Tai didesni ir galingesni palydovai nei dabartiniai „Starlink“, o jų saulės baterijos pagamina dvigubai daugiau energijos.
„SpaceX“ ketina naudoti raketą „Starship“ ne tik ryšių palydovų paleidimui, bet ir pilotuojamoms misijoms, įskaitant žmonių siuntimą į Mėnulį ir Marsą. Kitais metais bendrovė kartu su NASA surengs didelio masto bandomąjį skrydį. Ši misija tapo antrąja, kurią atliko atnaujinta raketos „Starship V3“ versija.
„Starship“ nusileidimas Indijos vandenyne
„Starship“ dar nėra paruoštas praktiniam naudojimui – dalinis variklių gedimas grįžtant greitintuvui galėtų padaryti rimtą žalą paleidimo aikštelei. Iš pradžių 13-asis raketos bandomasis skrydis turėjo įvykti prieš aštuonias dienas, tačiau jis buvo nutrauktas likus vos kelioms sekundėms iki starto; antrasis bandymas buvo numatytas liepos 24-osios naktį, tačiau ir jis buvo atšauktas dėl nepalankių oro sąlygų.