„SpaceX“ planuoja liepos 24 d. 1 val. 45 min. „Starship Flight 13“ bandomąjį skrydį, kurio metu bus išbandomi aparatinės įrangos patobulinimai ir pirmą kartą iškelta 20 veikiančių „Starlink V3“ kartos satų. Skrydis buvo planuotas liepos 16 d., tačiau paskutiniu momentu atidėtas dėl dviejų „Raptor“ varytuvų bėdų.
Svarbiausios misijos detalės
Skirtingai nuo ankstesnių misijų, kuriose buvo naudojami satų masės simuliatoriai, šįkart bus skraidinami tikri „Starlink V3“ satai. Jie pasižymi net 10 kartų didesne talpa (iki 1 Tbps vienam satui), palyginti su senesniais V2 modeliais.
Tai bus bandomasis skrydis, todėl startūnas ir satai skries suborbitine trajektorija. Satai trumpam išskleis antenas bei Saulės baterijas, išbandys lazerinį ryšį ir po kelių minučių sudegs atmosferoje kartu su „Starship“ viršutine pakopa, o nesudegusios konstrukcijų liekanos nukris Indijos vandenyne. „SpaceX“ atliko varytuvų bei programinės įrangos pakeitimus, kad išspręstų praėjusio skrydžio problemas, kuomet „Super Heavy“ patyrė nesklandumų nusileidimo metu.
Šešiuose satuose sumontuotos specialios kameros, kurios iš kosmoso fotografuos „Starship“ pilvą ir analizuos termoizoliacinių plytelių būklę. Tam tikslui dalis startūno plytelių buvo nudažytos baltai.
Misijos technologijos
Praėjusio skrydžio („Flight 12“) metu, atliekant karštąjį pakopų atskyrimą (hot-staging), minimalūs laiko ir traukos netolygumai tarp abiejų startūno dalių varytuvų paleidimo lėmė tai, kad milžiniškas „Super Heavy“ pasisuko maždaug 90 laipsnių nuo reikiamos trajektorijos. Nors programinė įranga bandė tai kompensuoti, skrydis baigėsi anomalija.
„SpaceX“ pakeitė varytuvų paleidimo tvarką ir laiko intervalus pakopų atskyrimo metu. Tai padidins sistemos atsparumą laiko paklaidoms ir užtikrins stabilesnį „Super Heavy“ apsisukimą (directional flip).
Atsargumas
Po „Flight 12“ skrydžio buvo atlikta nemažai aparatinės ir programinės įrangos pakeitimų, tad „SpaceX“ šį kartą nerizikuos gaudyti „Super Heavy“ su „Mechazilla“ bokšto svirtimis. Tiek „Super Heavy“, tiek viršutinė paslydovo pakopa atliks kontroliuojamus nusileidimus į vandenį – atitinkamai Meksikos įlankoje ir Indijos vandenyne. Tikras „Super Heavy“ gaudymas „Starbase“ bazėje Teksase bus bandomas tik per „Flight 14“ skrydį, jei „Flight 13“ pavyks idealiai.
„Starlink V3“ – tinklo ateitis
Skrydis žymės „Starlink“ programos lūžį. Iki šiol „Falcon 9“ startūnais iškeliami V2 satai vienu paleidimu prie bendro tinklo prideda apie 2,6 Tbps pralaidumo. „Starship“ su pilnu „Starlink V3“ satų paketu vienu kartu tinklą papildys net 60 Tbps talpa (t. y. 23 kartus daugiau). Kiekvienas V3 serijos satas turi 10 kartų didesnę atsisiuntimo (downlink) ir net 24 kartus didesnę išsiuntimo (uplink) talpą nei ankstesnės kartos įrenginiai.
Satų ryšys išmaniesiems telefonams
V3 satai turi kur kas didesnes ir pažangesnes antenas. Jos leidžia transliuoti signalą tiesiai į paprastus, modifikacijų neturinčius išmaniuosius telefonus Žemėje. Tai užtikrins palydovinį internetą, skambučius ir žinutes net atokiausiose planetos vietose, kur nėra jokių mobiliojo ryšio bokštų.
Per „Flight 13“ trumpam išskleisti 20 satų bandys lazeriniais spinduliais susisiekti su jau orbitoje esančiais senesnės kartos „Starlink“ satais. Taip bus tikrinamas skirtingų kartų įrenginių suderinamumas kosminėje erdvėje.
Praėjus maždaug 20 minučių po išmetimo, satai kartu su viršutine startūno pakopa pradės smukti žemyn. Įskrieję į tankiuosius atmosferos sluoksnius maždaug 7,3 km/s greičiu, satai visiškai išsilydys ir sudegs. „SpaceX“ juos suprojektavo iš tokių medžiagų, kurios sudega 100 %, nepalikdamos jokių pavojingų nuolaužų, galinčių pasiekti Žemės paviršių.