Pirmasis titanlapis

Cassini, Huygens, Titanas, titanlapis Titannasateamfind-11

Cassini, Huygens, Titanas, titanlapis – pirmasis Saturno palydovo titanlapis ir naujas terminas

Titanlapis – Titano lapas

Cassini, Huygens, Titanas, titanlapis

Titanlapyje ežerai – regionai, dabar ar anksčiau užpildyti skystu metanu arba etanu, krateriai – susidaro nuo krintančių asteroidų smūgių, kopos – daugiausiai tiesios ir suneštos Titano atmosferos vėjų, hummoka – kalvos, kai kur kalnai, labirintai – tektoniškai suardyti regionai su srautų kanalais, lygumos – platūs ir beveik plokšti regionai

Pagal Cassini ir Huygens 2004-17 metų stebėjimų duomenis (365 GB ir 453 tūkst vaizdų, plačiau rašėme „Kasinis apie Saturną“, „Cassini naujienos“) R.Lopes (JPLab – reaktyvinės varos laboratorijos – komanda) sukūrė 1-jį globalų geologinį 1 km skyros titanlapį.

Saturno o5,15 Mm mėnulis Titanas yra 2-sis Saulės sistemoje didumu po Ganimedo. Tai ir vienintelis, turįs tankią neskaidrią atmosferą bei stabilių skysčių. Analogiškai Žemės vandeniui Titane vyksta hidrologiniai metano ir etano ciklai: lyja lietūs, teka upės, formuojasi ežerai. Titanlapiu aprašomi 6 rūšių geologiniai dariniai: ežerai, krateriai, tektoniniai labirintai, kopos, kalnynai, smėliai („organinis sniegas“?). Ežerai plyti poliarinėse srityse, pvz Ligela Mare, tamsios kopos – ekvatorinėse zonose, 65 % paviršiaus – lygumos. Kai kurie ežerai turi aukštus krantus, tad gali būti potitaninių azoto telkinių sprogimų dariniais. Juos gal tirs gelmėlaiviais BRUIE (Buoyant Rover for Under-Ice Exploration) – 2-račiais su temperatūros, slėgio ir koncentracijų matuokliais. JPLab ruošia ir universalų riedį Shapeshifter (keičiamos formos robamfibiją).

Cassini, Huygens, Titanas, titanlapis

Po Cassini ir Huygens lėks kiti

Titaną nuodugniau tyrinėti ruošiamasi APL (Applied Physics Laboratorija) sukurtu 450 kg kvadrirotoriniu dronu Dragonfly (rašėme „Būsimieji..titanietis“). Jis skraidys 10 m/s greičiu 10-20 km atstumais. Titano atmosfera yra 1,5 karto tankesnė nei Žemės, o gravitacija – 7 kartus silpnesnė. Dronas turėtų sėkmingai veikti bent 3 metus (net 93 K šaltyje). Pirmuoju titaniečiu 2005 m. tapo Huygens (318 kg 2,7 m didumo tyriklis su 6 instrumentais), 2 val 27 min tupdytas parašiutais ir 72 min veikęs Titano paviršiuje. Nagrinėdamas Cassini duomenis dar 2007 m. N.Khawaja (Berlyno universiteto komanda) Encelade aptiko organikos komponentų (gal amino rūgščių) hidroterminėse čiurkšlėse, o S.Sheppard (Carnegy institutas) – 17 dar nežinomų Saturno mėnulių (dauguma 5 km didumo), orbituojančių 1 metų periodais. Tyrinėtinas ir keisčiausias Saturno mėnulis Hiperionas (Hyperion) 360x280x225 km (ar 410x260x220 km), turintis daug gilių kraterių (lyg kempinės paviršių) ir vandens ledo.

Titanlapio sudarytojų patirtis bus panaudota kartografuojant ir 226 km asteroidą Psichėja (A. de Gaspario atrado 1852 m.). Jis yra 262 Gm tolyje ir turi rekordiškai daug geležies, nikelio, vario, platinos ir aukso. O planų jų gavybai jau turi EuroSun Mining. NASA programoje CLPS (Commercial Lunar Payload Services) nori dalyvauti net 14 įmonių su originaliais siūlymais. Keli iš jų: tūpiklis Sierra Nevada, 6-ratis Ceres Robotics, Nano-Satelite (Tyvak Inc) ir kt.

JPLab kita atstovė M.Brozovič, analizuodama teleskopo Hubble duomenis, atrado įdomų Neptūno „mėnulių šokį“. Naiad ir Thalassa (100 km didumo; 0,8 g/cm3 ir 1,23 g/cm3 tankių), sukdamiesi 7 ir 7,5 val orbitomis, periodiškai suartėja iki 3,54 Mm. Mėnuliai patiria lyg makrovirpesius, tačiau nesusiduria.


Komentarai apie “Pirmasis titanlapis”

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *