Orion prie Mėnulio ir mėnuleigiai sėkmingai atlieka sugalvotas užduotis
Erdvėlaivis Orion ties Mėnuliu lapkričio 21 d perskriedamas į į tolimą retorgradinę orbitą. NASA nuotrauka
Erdvėlaivis Orion lapkričio 20 buvo 63 570 km atstume nuo Mėnulio, o 21 dieną tapo veikiamas jo gravitacijos stipriau nei Žemės. Pakoregavęs trajektoriją varytuvo 6 s įjungimu, judėjo link Mėnulio ir pradėjo jį fotografuoti.
Lapkričio 25 iki paviršiaus liko 91 km, tad įjungtas varytuvas 88 sekundėms. Taip pradėtas perskriejimas į retrogradinę orbitą lyg atsiliekant nuo Mėnulio 64 000 km atstumu. Ši priemėnulinė zona pasižymi gravitacijų balansu bei padėties stabilumu erdvėlaiviams. Būsimai Gateway stočiai planuojama priemėnulinė zona. lapkričio 28 Orion tęsia retrogradinę orbitą 0,75 km/s greičiu, atsilikdamas 69 000 km nuo Mėnulio 429 000 km tolyje nuo Žemės.
Artemis I misija buvo 432 210 km atstumu nuo mūsų gimtosios planetos. Paskutinį kartą tai buvo 1972 metais. NASA nuotrauka
Orion kubsatų misijos
Kartu su Orion paskleisti 6U kubsatai vykdys įvairias misijas:
OMOTENACHI (japonų svetingumo kultūros pavadinimas, kildinamas iš arbatų ceremonijų) – 14,6 kg 30 W mėnulio tyriklis, kurio tūpimą lapkričio 23 teko atidėt dėl ryšio sutrikimo. Tikėtina, galbūt dėl nepalankiai orientuotų Saulės skydų;
EQUULEUS (EQUilibriUm Lunar-Earth 6U Spacecraft) – japonų 14 kg kubsatas su 8 vandens garo 2-4 mN varytuviukais, įvairiais detektoriais, net fotonų skaitikliais. Jis orbituos selenocentriškai 5 000 km atstumu;
14 kg masės ir 50 W galios IceCube su 1,1 mN joniniu varytuviuku ieškos Mėnulyje ledo spektrometru BIRCHES (Broadband InfraRed Compact High resolution Exploatation Spectrometer) iš 100 km poliarinės orbitos;
CuSP (Cubesat for Solar Particles) – 10,2 kg masės 45 W Saulės dalelių tyriklis iš heliocentrinės orbitos;
BioSentinel (14 kg 30 W 7×50 mN) iš heliocentrinės orbitos jutikliais tirs radiacijas;
NEA Scout (Near Eart Asteroid Scout) – 14 kg asteroidų žvalgas su 85 m2 Saulės bure iš 0,0025 mm storio aliuminizuoto poliimido
Kubsatai ir Mėnulis
Kiek anksčiau, lapkričio 13, prie Mėnulio priartėjo kubsatas CAPSTONE, „Kubsatas link Mėnulio„. Tai 25 kg priemėnulinis navigatorius, pirmasis pradėjęs NRHO (Near Rectilinear Halo Orbit) lyg ištiesintą aureolinę orbitą. Jis išbandys naują navigacinę įrangą būsimai Gateway stočiai ir ryšį su orbituojančiu nuo 2002-jų LRO erdvėlaiviu.
Ten kažkur heliocentriškai lekia 278 kg rutulys su 6 strypinėm antenom. Tai seniausias kosmonautinis objektas Luna-1, kuris turėjo pataikyti į mėnulį. Deja, 1959-ais pralėkė pro jį 6000 km atsumu.
Gi naujausias mėnulietis Hakuto-R (1,06 t o2,6×2,3 m), startavęs Falcon-9 iš Canaveral tupdys 2023 balandį Rashid 4-ratį mėnuleigį. Tai 10 kg masės, 53x53x84 cm dydžio ir $46 mln mėnuleigis. Jis pavadintas JAE šeicho Rašid bin Saed al Maktum garbei.
Ruošiamas ir pirmas amerikietiškas 4-ratis mėnuleigis VIPER (Volatiles Investigaging Polar Exploration Rover. 430 kg masės, 450 W galios ir 1,53×1,53×2,45 m dydžio mėnuleigis, kainavęs $430 mln, važinės paviršiuje 0,72 km/h greičiu. Jį ties Nobile krateriu vandens ledo paieškai ir jo telkinių matavimui nutupdys Astrobotic o4,5×2 m dydžio kūrinys Griffin.
Jau paruoštas Lunar Flashlight Smallsat su 4 lazerių reflektometru į 15 km – 43 000 km orbitą. Būsimas keliones Mėnulin pradės geriausi startūnai: SLS Artemis programose, Falcon-9 ir Falcon Heavy Gateway projekte, Ariane-6 Heracles programoje, Vulcan Centaur su kroviniais, Electron su pagalbinėm sistemom ir viltingiausias Spaceship su HLS (Human Landing System).