Tarptautinės kosminės stoties (TKS) Rusijos segmento tarnybiniame modulyje „Zvezda“ kosmonautai, apžiūrėdami perėjimo kamerą (PrK), aptiko du oro nuotėkio šaltinius. Vienas iš jų jau pašalintas, užtepant dvikomponenčio sandarinimo mišinio „Hermetal-1“ sluoksnį.
TKS ekipažas ruošiasi užsandarinti antrąjį nuotėkio šaltinį, aptiktą tos pačios „Zvezda“ modulio kameros kūgio formos dalyje. „Situacija nekelia grėsmės įgulos saugumui ir stoties sistemoms, slėgis TKS viduje šiuo metu yra stabilizuotas ir palaikomas numatytu lygiu“, – pranešė „Roscosmos“ skrydžių valdymo centras.
Užfiksavus spartesnį slėgio kritimą, stotyje automatiškai suveikia saugumo protokolai. Jų nurodymu JAV segmento astronautai buvo laikinai perėję į erdvėlaivį „Crew Dragon“ ir pasiruošę skafandrus galimos evakuacijos atvejui. Maždaug po valandos, skrydžių valdymo centrams Hiustone ir Maskvoje atlikus telemetrijos analizę ir priėjus prie išvados, kad situacija stotyje yra stabili, įgulai buvo leista palikti laivą ir grįžti prie įprastų darbų TKS.
Remiantis „Reuters“ ir NASA techninėmis ataskaitomis, pastaraisiais mėnesiais modulyje „Zvezda“ stebimi nuotėkiai anksčiau buvo palyginti nežymūs, tačiau pastaruoju metu jie laikinai suaktyvėjo – prarandamo oro kiekis padidėjo nuo maždaug ~0,45 kg iki ~0,9 kg per parą.
NASA ir „Roscosmos“ specialistai jau keletą metų intensyviai analizuoja priežastis ir ieško būdų, kaip visiškai sustabdyti struktūrinius nuotėkius modulyje „Zvezda“. Jis atlieka esminį vaidmenį palaikant stoties gyvybines funkcijas, orbitos korekcijas ir tarnauja kaip Rusijos krovinių laivų „Progress“ prisišvartavimo mazgas.
Šiuo metu stotyje nuotėkio paveiktas perėjimo tunelis (PrK) prevenciškai laikomas uždarytas ir izoliuotas, atidarant jį tik logistinių operacijų metu.
Šiuo metu stotyje dirba septynių žmonių įgula: „Roscosmos“ kosmonautai Sergej Kud-Sverčkov, Sergej Mikaev ir Andrej Fedjaev, NASA astronautai Christopher Williams, Jessica Meir, Jack Hathaway, taip pat Europos kosmoso agentūros (ESA) astronautė Sophie Adenot.
Pagrindinis TKS oro nuotėkių šaltinis yra rusų segmente
TKS oro nuotėkiai
| Nuotėkio data | Stoties dalis ir modulis | Incidento detalės ir priežastis | Sprendimas |
| 2004 m. sausis | JAV segmentas, „Destiny“ laboratorija | Įgula pastebėjo nežymų slėgio kritimą, o nuotėkis vyko per dvigubo stiklo lango slėgio išlyginimo žarną | Sėkmingai užsandarinta pleistru |
| 2018 m. rugpjūtis | Rusijos segmentas, erdvėlaivis „Soyuz MS-09“ (prie „Rassvet“ modulio) * | Užfiksuotas staigesnis slėgio kritimas. Surasta 2 mm skylutė kosminio laivo buitiniame skyriuje. Tai buvo gamybinis brokas: skylė išgręžta Žemėje, paslėpta klijais, kurie kosmose ištrupėjo | Kosmonautai skylę užpildė specialiu epoksidiniu hermetiku, o erdvėlaivis vėliau saugiai grįžo į Žemę |
| 2019 m. rugsėjis – iki dabar, intensyviai 2020, 2024, 2025 ir 2026 m. | Rusijos segmentas, „Zvezda“ tarnybinio modulio perėjimo tunelis (PrK) | Didžiausia ir labiausiai komplikuota TKS problema. Nuo 2019 m. fiksuojamas nuolatinis mikro-įtrūkimų atsiradimas tunelyje, jungiančiame modulį su krovininiais erdvėlaiviais „Progress“. Nuotėkio greitis kelis kartus padidėjo: nuo 0,5 kg iki daugiau nei 1 kg oro praradimo per parą. 2024–2025 m. rasti keli nauji mikro-įtrūkimai. 2026 m. birželį slėgio kritimas šiame segmente vėl suaktyvėjo, laikinai suveikė avarinė signalizacija | Nuolatinė priežiūra ir įgula periodiškai užklijuoja surastus mikro-įtrūkimus hermetiku. Siekiant taupyti orą, šis tunelio (PrK) segmentas didžiąją laiko dalį yra laikomas visiškai uždarytas ir izoliuotas nuo likusios stoties dalies, atidarant jį tik atskridus kroviniams. Pavojaus įgulai nėra |
| 2023 m. spalis | Rusijos segmentas, „Nauka“ daugiafunkcis laboratorijos modulis | Užfiksuotas išorinis nuotėkis – išsiliejo aušinimo skystis iš atsarginio radiatoriaus, atskraidinto į TKS dar 2012 m., kontūro. | Pagrindinė modulio aušinimo sistema nepažeista, išorinis kontūras buvo izoliuotas, stoties atmosferos slėgiui viduje įtakos neturėjo. |
* – apie šį nutikimą esame rašę tekste „Skylė Soyuz MS-09 buities skyriuje“. 2018 m. aptikta 2 mm skylutė prie stoties prikabinto erdvėlaivio „Soyuz MS-09“ buitiniame skyriuje. Tuomet Rusijos pusė viešai kėlė absurdiškas teorijas, neva skylę sąmoningai išgręžė psichologinį spaudimą patyrusi NASA astronautė. Vėlesni tyrimai patvirtino, kad tai buvo dar Žemėje, gamykloje, padarytas ir klijais užmaskuotas gamybinis brokas.
Pagrindinis oro nuotėkių šaltinis išlieka Rusijos segmente
Kaip rodo pastarųjų metų tendencijos, didžioji dalis TKS atmosferos praradimo incidentų yra susiję būtent su Rusijos segmento moduliu „Zvezda“, kuris orbitoje be pertraukos eksploatuojamas nuo 2000-ųjų metų.
Inžinieriai abipus Atlanto vis dar diskutuoja dėl tikslių PrK tunelio mikro-įtrūkimų atsiradimo priežasčių. JAV pusė (NASA) yra linkusi manyti, kad tai gilaus metalo nuovargio, mechaninio streso prisišvartavimo metu ir nuolatinių mikrovibracijų pasekmė. Tuo tarpu „Roscosmos“ specialistai labiau linkę kelti mikrometeoritų bei kosminių šiukšlių poveikio hipotezę (nors kritikai pastebi, kad išorinis poveikis neturėtų kryptingai žaloti tik vieno konkretaus modulio vidinio tunelio).
Kadangi TKS eksploataciją oficialiai planuojama užbaigti 2030–2031 m., šių senstančių pirminių modulių struktūrinio sandarumo palaikymas išlieka pačiu didžiausiu ir brangiausiu TKS inžineriniu iššūkiu per visą jos gyvavimo istoriją.