Startūnas Ariane 6, naujasis Europos startūnas pakilo sėkmingai 2024 m. liepos 9 d. iš Europos kosmodromo Prancūzijos Gvianoje. Jis užtikrins nepriklausomą Europos prieigą prie kosmoso veiksmingai, kaip ir jos pirmtakė „Ariane 5”, tik bus pigesnis ir lankstesnis bent dvidečimčiai metų. 2025 metams jau suplanuoti 8 startūno lėkiai su įvairiais kroviniais.
Startūno Ariane 6 pirmojo lėkio planas. ESA informacija
Nuo šio paleidimo daug kas priklausė: startas įvyko praėjus metams po paskutinio buvusio Europos startūno „Ariane 5” paleidimo. Nutraukus jo eksploatavimą, Europa neteko galimybės iškelti didelius palydovus ir buvo priversta pasikliauti „SpaceX” paslaugomis.
Ariane 6 pirmasis startas. Vaizdo medžiaga iš ESA.int
„Ariane 6″ iškels Europą į kosmosą. Ariane 6″ įeis į istoriją”, – prieš paleidimą sakė Europos kosmoso agentūros (EKA) generalinis direktorius Josef Aschbacher. „Ariane 6” skrydis padalytas į tris etapus. Pirmajame etape startūnas pasiekė kosmosą naudodamas „Vulcain 2.1” pagrindinį varytuvą ir dvi P120C viršutines pakopas. Vėliau įvyko pirmosios pakopos atskyrimas ir antrosios pakopos iškėlimas į elipsinę orbitą 300-700 km aukštyje virš Žemės. Už tai buvo atsakingas „Vinci” varytuvas, kuris buvo paleistas praėjus 18 minučių po pakilimo. Pirmoji misijos pakopa buvo sėkmingai užbaigta, pranešė ESA savo X paskyroje.
Antrojoje pakopoje bus išbandyta nauja unikali startūno galimybė – antrosios pakopos varytuvo paleidimas iš naujo. Tai sudėtingas manevras, nes kurą, skystą vandenilį, ir oksidatorių, skystą deguonį, veikia mikrogravitacija. Jų išlyginimui bake iš anksto įjungiamas nedidelis pagalbinis variklis, suteikiantis nedidelį pagreitį. Po šių procedūrų antroji pakopa turėtų atsidurti 580 kilometrų aukštyje apskritiminėje orbitoje.
Startūno Ariane 6 modifikacijos A62 lėkio akimirka. ESA informacija
Tuomet į orbitą buvo iškelti aštuoni palydovai ir paleisti jiems suplanuoti eksperimentai. Viename iš jų bus 3D spausdintuvas, kuriuo ESA nori išbandyti naujas spausdinimo kosmose galimybes.
Trečiasis misijos etapas skirtas grįžimui. Po ilgos pertraukos buvo vėl įjungtas startūno antrosios pakopos varytuvas ir šiuo manevru buvo pradėtas deorbitavimo procesas. Nusileidimo metu antroji pakopa sudegė atmosferoje, o iš jos išmestos dvi talpyklos buvo paskandintos Ramiajame vandenyne.
Naujos galimybės
Sukurtos dvi bazines startūnų modifikacijas. Abi 2 pakopų ir 63 m aukščio: a) Ariane 62, su dviem kieto kuro greitintuvais P120, startinė masė ~ 530 tonų, į įvairias orbitas kelia nuo 10,35 tonų iki 3,5 tonų krovinius; starto kaina 75 mln € b) Ariane 64 – su keturiais greitintuvais P120, masė ~ 860 tonų ir į orbitas kels 21,65-5 tonų krovinius; starto kaina 115 mln €. Bendra projekto kaina yra 3,6 mlrd €.
„Ariane 6” naudingosios apkrovos skyrius suprojektuotas taip, kad startūnas būtų universalus pagal paleidžiamo krovinio masę ir dydį. Ji skirta moksliniams, meteorologiniams, telekomunikacijų ar navigacijos satams. Pavyzdžiui, prie pagrindinio didelio naudingojo krovinio adapteriais galima prijungti mažus satus, pavyzdžiui, kubsatus. Taip tikimasi gerokai sumažinti satų iškėlimo išlaidas. Palyginimui: Ariane 5 lėkio kainos siekė 132-176 mln €, Ariane 6 – 75-115 mln €.
Šis startūnas sukurtas siekiant suteikti Europai dar daugiau nepriklausomų galimybių naudotis kosmosu ir galimybę paleisti įvairius naudinguosius krovinius.