Subyrėjęs tyriklis Mars Climat Orbiter dėl … matavimo sistemų neatitikimų
MCO (Mars Climat Orbiter, 638 kg 2,1×1,6×2 m 500 W) startūnu Delta iš Floridos 1998 metais buvo pasiųstas tyrinėti Marso. Turėjo LEROS 680 N stūmos varytuvą bei 4×22 N ir 4×0,9 N judintuvus, net girodinus. Per 10 mėn nulėkęs 669 Gm trajektoriją, 1999 rugsėjo 23 priartėjo prie Marso, bet 49 s anksčiau plano pateko šešėlin ir pradingo.
Mars Climat Orbiter vizualizacija. NASA ir JPL-Caltech
Erdvėlaivis prarastas vertimo metu
Tirdama įvykį NASA komisija konstatavo: supainioti matavimų sistemos duomenys. Problema kilo dėl orbitinio aparato varytuvų programinės įrangos klaidų. Pirmojoje kodo dalyje jėga, kuria turėjo veikti varytuvai, skaičiuota svarais sekundėmis. Antrojoje kodo dalyje (naudojo jėgos duomenis) jėga buvo aprašyta metriniais vienetais – „niutonais sėkundėmis“.
Projektavimo etape „Lockheed Martin“ varytuvų inžinieriai Kolorade jėgą išreiškė svarais sekundėmis. Kosminėse misijose buvo įprasta duomenis konvertuoti į metrinius vienetus. NASA Jet Propulsion Lab inžinieriai manė, kad perskaičiavimas buvo atliktas. Neatitikimas sudarė 4,45 karto.
Laikraščio karikatūra, vaizduojanti NASA ir „Lockheed Martin“ inžinierių naudojamų vienetų neatitikimą. Karikatūros šaltinis
Orbitantas pradėjo sukti ne saugią 226 km orbitą virš Marso, o 57 km nuo paviršiaus, kur Marso atmosfera tankesnė. Ten jis nuo trinties perkaito ir subyrėjo į 338 kg kosminių šiukšlių, nes beveik visas kuras, hidrazinas, jau buvo sudegintas. Taip dėl matavimo sistemų painiavos tarp Lockheed Martin ir Jet Propulsion Lab duomenų sužlugo astronautinė misija.
Nuostolius sudarė USD mln: 193 (dabar 336) MCO vertė, 92 (160) startas ir 43 (75) lėkio išlaidos. Bendra suma 328 mln. USD (571 dabar). Metrinę sistemą JAV Kongresas įtvirtino 1975-ais „Metric Conversation Act“. Colinė matų sistema dar neuždrausta, net automobilių spidometruose tebėra km ir mylios.
Gimli Glider
Dėl matavimo sistemų painiavos dar 1983-ais pagarsėjo „Gimli Glider“ incidentas, kai Boeing 767 lėktuvas skrydžio 12,5 km aukštyje ties Kanada metu pritrūko kuro. Mat oro uoste vieton reikiamų 22300 kg kuro įpylė 22300 svarų – dvigubai mažiau, o tai reiškia dvigubai mažesnį skrydžio nuotolį. Laimei, pilotas turėjo dešimties metų sklandytuvų mokymo stažą, o jo antrasis pilotas gerai žinojo aplinką. Lakūnai nutupdė lėktuvą sklandymu ir išgelbėjo keleivius nuo žūties.