Merkurijaus ir Vestos siurprizai po daugybės metų tyrinėjimų
Gilinantis į astronautinius MESSENGER (Mercury Surface Space ENvironment GEochemistry and Ranging), Bepi Colombo ir Dawn tyrimus, ryškėja galimi siurprizai. Merkurijuje – gal 16 km storio deimantingas sluoksnis, o Vestoje – vandens ir sūrymio radiniai, teikiantys mokslinių apibendrinimų asteroidams bei meteoroidams.
Tyrikliai Messenger, Bepi Colombo ir Dawn
MESSENGER (1,1 t 450 W) orbitavo Merkurijų (o4,88 Mm 46-69 Gm orb) 0,2-10 Mm 12 val periodu. Misija baigėsi 2011-ais metais, kuomet tyriklis nusmigo paviršiun.
Bepi Colombo (4,1 t o2,4×1,7 m 150 W) tirs Merkurijų trimis moduliais: planetiniu (1,15 t 11 prietaisų), magnetotyriu (0,28 t 5 prietaisai) ir transferiniu (2,6 t 4×145 mN varytuviukai) iš 0,48-1,5 Mm bei 0,59-11,6 Mm orbitų.
2017 m. spalio 3 d. Čikagos universiteto profesorius emeritas Eugene N. Parker aplankė erdvėlaivį – „Parker Solar Probe“. NASA nuotrauka
Saulės vėjus stebi Parker (0,68 t 1x3x2,3 m 343 W), šiom dienom pralėkęs Venerą ir atsiuntęs radarinių vaizdų 460 oC karščio iš 376 km artumo. Per Kalėdas tyriklis „palies“ Saulę beveik 200 km/s greičiu 6 Gm atstumu.
Beje, daktaras E. Parker dar 1957-ais teoriškai apskaičiavo Saulės plazmos karštį apie 2 MK. Vėliau Mariner-10 (0,53 t o1,5×2 m) ir Skylab (77 t o6,6×24 m 11 kW) tikslino matavimais. Nuodugniau tyrinės CODEX (COronal Diagnostic EXperiment) – patobulintas B. Lyot išrastas koronagrafas.
Dawn (0,75 t o1,7×1,3 m) 2011-ais atlėkė prie asteroido Vesta (o525 km 352 Gm orb), tyrinėjo jos uolėtą paviršių. 2015-ais pasiekė leduotą Cererą (o970 km 405 Gm orb), tapęs dviejų kosminių objektų orbitantu.