Europos bendrovėms prireikia truputį daugiau laiko, nei bendrovėms iš JAV… Kiek laiko europiečiams prireikia startūnus sukūrimui? Apie Europos bendroves, kuriančias startūnus rašėmė tekstuose „ESA grantai kosmoso startuoliams„, „Spectrum – naujas startūnas„, „Andoja ir Isar Aerospace sutartis„, „Hyimpulse pirmasis startas„, „PLD Space kuria Miura„, „Ukraina grįžta per Skyrora„, „Startūnas Ariane 6 pakilo sėkmingai„.
* „Ariane 6“ įvardinta 2010 m., orbitą pasiekė pirmuoju bandymu; ** „Orbex“ pradinis pavadinimas buvo „Moonspike”; *** „Skyrora“ paskelbė antro suborbitinio skrydžio datą (2025 m.), orbitinio skrydžio datos nepaskelbė; + „Isar Aerospace” orbitinio lėkis yra 2024 m. pabaiga, tačiau dėl netinkamų orų Andojoje startas perkeltas į 2025 m; ++ „Hyimpulse” nepaskelbė orbitinio lėkio datos; +++ „Maiaspace” suformuota kaip pumpurinė „Arianeworks” įmonė 2021 m.
Europos startūnų bendrovės 2024 m. pabaigoje
Artėjant naujų startūnų bandymams Europoje, galbūt, 2024 pabaigoje, jei Norvegijos Andojoje orai bus palankūs, galima apibendrinti kai kuriuos pagrindinius dalyvius ir peržiūrėti jų paleidimo į orbitą grafiką. Pagal duomenis ir daugybė „plaukiojančių” nepatvirtintų įrodymų, galima teigti, kad trys startūnus kuriančios bendrovės labai priartėjo prie galutinių paleidimo terminų, kurie greičiausiai įvyks 2025 m.
Kelios kitos bendrovės, kurios darbus pradėjo panašiu metu, paskelbė apie kitus žingsnius, etapų bandymus, bandomuosius paleidimus ir t. t. Ar jos įgyvendins savo planus? Trys bendrovės suborbitinius skrydžius naudojo kaip tarpinį etapą, o dar viena ar dvi juos planuoja. Kelios kompanijos pateikė gana optimistinius tvarkaraščius. Tai yra normalus procesas, nes startūnų kūrimo sektoriuje vyrauja stiprus optimizmas. O kaip kitaip gali būti ?
Realūs iššūkiai
Realūs iššūkiai dažnai sujaukia tvarkaraščius. Vokietijos „Rocket Factory Augsburg“ (RFA) 2024 m. patyrė iššūkį, kuomet rugpjūčio 19 d. sprogo startūno ONE pirmoji pakopa. Kitos bendrovės kiti tikrai patirs panašių sunkumų. Kaip pavyzdys yra „Isar Aerospace“ patirtis: Andojos kosmodrome buvo vėjuotos dienos, dėl kurių vėlavo karšto ugnies bandymai ir paleidimo planai. „Skyrora Ltd“ neseniai pranešė apie paleidimo licencijų vėlavimą.
Apskritai vidutinis laikas nuo naujo Europos startūno projekto pradžios iki numatyto pirmojo bandymo paleisti į orbitą yra maždaug 9 metai. Pirmasis bandymas „Ariane 6“ atveju buvo faktinis orbitos pasiekimas. Šis laikas yra 18 mėnesių ilgesnis nei panašūs JAV projektai.
Vėlavimų priežastys
Dalis vėlavimų atsiranda dėl Europos įpatumų. Licencijavimo tvarka yra atsargesnė ir (arba) tobulintina, yra mažiau galimybių bandymams, mažiau starto aikštelių, mažiau patyrusių talentų, menkesnė rizikos kapitalo ekosistema. Uždelsimai atsiranda ir dėl prasčiau veikiančios vietinės posistemių ir komponentų tiekimo grandinės.
Dalis projektų vėluos dėl vidinių nesėkmių, klaidų, finansavimo problemų, netinkamo įdarbinimo, projekto pakeitimų ar technologijų pasirinkimo. Dauguma patyrusių startūnų bendrovių įkūrėjų yra susidūrę su kai kuriomis ar visomis šiomis problemomis per visą pradinį mokslinių tyrimų ir plėtros laikotarpį.
Džiugina tai, kad neabejotinai per ateinančius 6-12 mėnesių bus bandymai startūną. Pirmaujančios Europos įmonės nori padaryti įspūdį prieš kitais metais Brėmene vyksiantį Europos kosmoso agentūros (EKA) Ministrų tarybos posėdį. Jame bus sprendžiama dėl Europos paleidimo iššūkio finansavimo. Tikimasi, kad bandymas atlikti skrydį, net ir iš dalies sėkmingą, bus įvertintas kaip teigiamas pasiekimas. Tikimasi, kad bandymai taps stipriu postūmiu gauti EKA finansavimą.
Didžiausi skirtumai
Didžiausi skirtumai tarp Europo ir JAV startūnų bendrovių yra šie: įmonės veikia vienoje šalyje, o veikimas platesniame regione yra apribotas; daug mažesnės ir labiau rizikos vengiančios rizikos kapitalo rinkos, kurios vengia abejotinos vertės projektų (išskyrus kelias išimtis); daug mažesnės Europos išlaidos kosmosui (2024 m. EKA biudžetas 7.85 mlrd €, NASA – 23,34 mlrd €); mažesnis Europos talentų skaičius ir kliūtys ieškant patyrusių darbuotojų varytuvų konstravimui; JAV įmonės gauna daugiau lėšų, greičiau ir gali remtis didžiulėmis vyriausybinėmis sutartimis.
Ačiū Chris Larmour už įžvalgas