Mėnuliai dauginasi ?
Jupiterio didieji mėnuliai – Ganimedas, Kalista, Europa ir Ijo – slepia daug paslapčių
Mėnulių nuolat daugėja – lig šiol nepastebėtų aptinkama ne tik planetų orbitose, bet ir apie kitus kosmoso kūnus. Tokius mėnulius dar 1609-ais J. Kepleris pradėjo vadinti luna‘is (lot k) ir veikale „Pasaulio harmonija“ (Harmonice mundi – 1619) pasiūlė dėsnius bei formules jų sukimosi skaičiavimui. Prie tikrų mėnulių priskirtini masyvūs apskriti kūnai su vidiniais branduoliais ir magnetinėmis savybėmis. Dar 1610 sausio 7-8 d. G. Galileo aplink Jupiterį (o142 Mm 778 Gm orb) pastebėti Ganimedas, Kalista, Europa bei Ijo, pasižymintis ir vulkaniniu aktyvumu. Tyriklis Juno šiemet aptiko net o200 km telkinį, kurio paviršiuje lava stingsta, o iš vidaus srūva beveik plazma.
Mėnulių karalius Saturnas
Tarp Saturno (o108-120 Mm 1,4 Tm orb) mėnulių ir žiedų 2004-ais smagiai palėkiojo robotizuotas Kasinis ir nutupdė tyriklį Heigens į didžiausią satą Titaną (o5,5 Mm 1,2 Gm orb). Jau registruota 274 satai, tarp kurių „tikrais“ pripažintini tik 7 – Mimas (o397 km 186 Mm orb), Tefija (o1,06 Mm 295 Mm), Titanas ir kt.
Gi Amaltėja (262×134 km 181 Mm orb), net Enceladas (512-494 km 476 Mm orb) ir kiti laikytini nepakankamai mėnuliškais. 67-480 Mm orbitomis vidutiniu 30 km pločiu skriejantys žiedų „mėnuliukai“ (ledo su silikatais o0,01-10 m gabaliukai) teikia Saturnui būdingą išvaizdą. Aiškėja panašių mėnulinių žiedų turint ir kitus kosmoso kūnus, net asteroidus.
Mėnulių porelė
Fobas ir Deimas
Marsas (6,7 Mm 227-249 Gm orb) turi du satus Fobą (26×18 km 9,4 Mm orb) ir Deimą (16×10 km 23,5 Mm orb). Tarp 27 Urano (o51 Mm 2,87 Tm orb) satų – mėnuliai Titanija (o1,5 Mm 436 Mm orb), Oberonas (o1,5 Mm 583 Mm orb); Neptūno (o49 Mm 4,49 Tm orb) – Tritonas (o2,7 Mm 355 Mm orb), Nereidė (o0,34 Mm 5,5 Gm orb). Abi planetos turi ir žiedų 38-98 Mm zonoje Uranas bei 53-63 Mm orbitose Neptūnas.
Plutonas turi tik penkis mėnulius
Plutonas (o2,39 Mm 4,43-7,37 Tm orb) ne tik skrieja 17o kampu nuo ekliptikos, bet ir mėnulėtas kitoniškai – Charonas (o1,2 Mm 19,6 Mm orb) su juo sudaro lyg dvinarę planetą. Gi 2005-ais Hubble astroskopu aptikti Hidra (43×33 km 65 Mm orb) ir Nikta (54×36 km 50 Mm orb) bei 2011-jų radiniai Kerberis (12×5 km 58 Mm) ir Stiksas (7×5 km 42 Mm) sukiojasi gan sinchroniškai. Tarp jų 2015-ais lėkęs New Horizons patikslino duomenis ir atsiuntė fotografijų.
Mėnulių ir net žiedų turi dar tolimesni planetoidai. Pvz Kvavaras (o1,1 Mm 7 Tm orb) su Veivotu (o74 km 13 Mm orb) ir 2 žiedais. Aplink Haumėją (o1,6 Mm 5-8 Tm orb) orbituoja 2 mėnuliai – Hijaka (o,4 Mm 49 Mm nuotoliu) ir Namaka (0,15 Mm 25 Mm); Orką (o1 Mm 4,5-7,4 Tm orb) – Vantas (0,4 Mm 8,9 Mm orb). Labai elipsiškai lekia Gonggong (o1,5 Mm 4,8-15,2 Tm orb) su mėnuliu Xiangliu (o0,4 Mm 15 Mm orb). 2018-2025 metų stebėjimais tolimiausias Farout (0,5 Mm 17 Tm orb) neturi mėnulių.
Regolito mėginiai
Iš mūsų nuosavo Mėnulio turim jo paviršiaus regolito mėginių, kuriuos surinko ir atgabeno Apollo astronautai. Apie mikroskopinius, spektroskopinius ir kitus tyrimus įdomią knygą „Nanocosmos: Journeys in Electron Space“ (2025, Abrams Books, 320 p) parašė kelių kosminių veikalų ir filmų autorius Michael Benson.
Kinų Čanje-5 2020-ais atgabentą mėnulieną tyrė Aleksandras Nemčinas Australijos Curtin universitete. Jis surado panašumo su prieš 66 mln metų Chicxulub meteoriena, Čiksulub o10 km asteroido, 19,3 km/s greičiu išmušusio Meksikoje o150 km 19 km gylio kraterį.