Žinios nuo planetų vis gausinamos dar tyrinėjančių ir jau baigusių misijas planetų tyriklių
Saulės tyriklis Parker
Solar Parker tyrinėja mūsų šviesulį nuo pirmojo praskriejimo 2018 lapkričio 5 d.
Artimiausias Saulei Merkurijus (o4,8 Mm 5,4 t/m3 tankio) yra ir greičiausias, jis lekia 48 km/s 46-70 mln km orbita. Dieną įkaista iki 700 K, naktį atšala iki 100 K ir yra permainingiausios temperatūros kūnas Saulės sistemoje. Saulietis Parker ten stebi ir o1 km asteroidą 2021 PH27. Jis kas 113 parų priartėja prie Saulės iki 20 mln km iš elipsiškos nepastovios orbitos bei įkaista iki 500 K.
Dar 2020-ais Parker nufotografavo Venerą iš 12 mln km nuotolio. Priminsime: Venera orbituoja apie Saulę 108-149 mln km atstumu, paviršiuje yra 9 MPa slėgis ir 740 K karštis. Parker atskleidė Afroditės veneryną, atmosferos pašvaistes, kylančias gal nuo deguonies atomų molekulėjimo. Įtariamas netgi aukščiausio 11 km Maat kalno vulkaninis aktyvumas. Parker nuolat gilinasi į dviejų rūšių Saulės vėjus ir protonų pliūpsnius.
Marsas
Daugiausiai žinių nuo Marso, orbituojančio apie Saulę 206-249 mln km atstumu teikia MRO (Mars Reconnaisance Orbiter). Tyriklis jau 18 metų stebi paviršių 30×160 km aprėpties vaizdais 6 m skyra. Teikiami 4800 DTM (Digital Terrain Models), o dar 155 tūkst HiRiSE vaizdų ruošiami. Dalį MRO duomenų galima „vartyti” mobiliais įrenginiais, pvz „Flying Over Valles Marineris“.
Belva krateris, 2023 balandžio 23 d.
Marsaeigis Perseverance pernai nukentėjo nuo smėlio audros, sutriko MEDA (Mars Entertainment Dynamics Analyser) jutiklis. Vis dar tebetiriamas o1 km krateris Belva. MRO atsiuntė 152 vaizdus bei aptiko žalio olivino, liudijančio buvus vandens prieš 2 mlrd metų. Savaitę nebuvo ryšio su Perseverance sraigtasparniu Ingenuity (gal irgi dėl smėlio apnašų ant Saulės skydų).
Marsatyris InSight gegužę fiksavo 5 Richterio balų drebėjimą, o per 4 metus užregistravo net 1313 drebėjimų. Buvo patikslintas o1,8 Mm branduolio didumas bei 6,2 t/m3 tankis. ESA gegužės 3 dieną tiesiogiai transliavo Mars Express (20-mečio proga) vaizdus, pasiekusius Žemę iš 301 mln km per 17 minučių. Kinų marsaeigis Čžužun vietovės Utopia įduboje aptiko skysto vandens lašų.
Jupiteris
Ypač praturtėjo mėnuliais Jupiteris (o142 Mm 1,3 t/m3 741-817 Gm orb) ir Saturnas (o120 Mm 0,68 t/m3 1,35-1,5 Tm orb), ties kuriuo pastebėti 62 „nauji“ o2-5 km mėnuliukai (viso – 145, o Jupiterio – 95). Tyriklis Juno neseniai pralėkė Ijo 35 Mm atstumu, o kitąmet priartės iki 1,5 Mm.
Lucy jau nupaveikslavo 4 trojėnus iš 550 Gm, dar šiemet pasieks o1 km asteroidą Dinkineš. Encelade yra gyvybei būtinų elementų – anglies, azoto, deguonies, sieros ir net fosforo. Webb įvertino Encelado geizerių čiurkšles 10 Mm ilgio vandens garo 200 kg/s debitais. Birželio 17 d danguje išsirikiavo net 5 planetos – Saturnas, Neptūnas, Jupiteris, Uranas ir Merkurijus.
Uranas ir Plutonas
Ledinis šalčiausias Uranas (o51 Mm 1,27 t/m3 50 K 2,5-3 Tm orb) tebeorbituoja „gulomis“ priešinga kitoms planetoms kryptimi, kas 84 metai atsukdamas polių į Saulę. Urane 1986-ais Voyager-2 pralėkdamas 4,4 Mm atstumu pastebėjo 900 km/h poliarinį sūkurį, o Hubble patikslino to ciklono 224 oC karštį. Dar Voyager-2 atrado 6 nežinomus mėnulius (dabar jų – 27) ir nufotografavo stambiausią Tritoną. Tolimesnį Neptūną (o49 Mm 1,6 t/m3 4,45-4,55 Tm orb) Voyager-2 pralėkė 1989-ais 29 Mm artumu.
Plutoną (o2,35 Mm 1,86 t/m3 tankio, bet 4,4-7,3 Tm orb) atrado dar 1930-ais, o 1978-ais US Naval Observatory pagal orbitavimo nuokrypius surado jo mėnulį Charoną (o1,2 Mm 1,6 t/m3), o astroskopas Hubble nuo 1990-jų juos stebi ir paveiksluoja. New Horizons 2015-ais pralėkdamas 12,5 Mm artumu pastebėjo paraudimus ties poliais (gal dėl azoto ir metano kondensavimosi 30 K šaltyje). Nagrinėjant mįslingas ledų struktūras Sputnik Planitia o1,5 Mm vietovėj, įtarta esant poledinio klampaus skysčio telkinio.
Nuodugniau tiriami 2005-ais pastebėti ir planetoidai Eris, Makemake, Haumea, Sedna, Quaoar, Orcus, Gonggong. Šie objektai priklauso transneptūninių objektų (Trans-neptunian Objects – TNoS) grupei.
Didžiausi TNoS objektai
Artimesnius mums Vestą (o0,52 Mm 330-370 Gm orb) ir Cererą (0,97 Mm 382-448 Gm orb) 2011-ais bei 2015-ais įvairiomis 3 tūkst orbitų aplakstė tyriklis Dawn, atsiuntė 100 tūkst vaizdų (talkinant Hubble sudaryti vestalapiai ir cererlapiai), struktūrų bei cheminių tyrimų.