Voyager-2 1986 metais tyrė Uraną 6 valandas
Natūralios Urano spalvos „Voyager-2“ nuotraukoje (kairėje) ir netikros spalvos, išryškinančios atmosferos ypatybės. Dešinėje „Voyager-2“ užfiksuoti Urano žiedai. NASA nuotrauka
Pralėkdamas 1986-ais tolimiausią žmogaus rega įžiūrimą planetą Uraną (o25,3 orb Mm 2,5-3 Tm 84 metų periodu) 81800 km atstumu, Voyager-2 perr 6 val sukaupė neįkainojamų duomenų ir atradimų. 0,72 t masės, o1,8×0,5 m didumo ir 420 W galios erdvėlaivis Voyager-2 iš Žemės startavo 1977 metais.
Voyager-2 nuotraukose (iš kairės į dešinę) Urano mėnuliai: 1160 km skersmens Arielis, 1100 km Umbriela, 1600 km Titanija ir 1523 km Oberonas. NASA nuotraukos
Patikslino jo sukimosi „gulint ant šono“ greitį – paros trukmę 17 val, paviršiaus šaltumą – 61-81 K, magnetinio lauko stiprį – 15 proc žemiško. Pamatavo didesniuosius mėnulius: 500 km skermens Mirandą orbituojančią 129 Mm, Arielę (orb 181 Mm), Umbrielę (orb 266 Mm), Titaniją (orb 435 Mm), Oberoną (orb 582 Mm). Išryškino Urano žiedyną, pastebėtą dar 1977-ais iš Žemės, – net 13 smulkaus ledo, dulkių ir dujų juostinių darinių su erdviniais tarpais maždaug 30-90 Mm orbitose.
Urano ryškiausias Epsilon žiedas, o jo storis ~ 19.7–96.4 km. NASA nuotrauka
Apie Uraną
Uraną dar 128 prKr į 850 žvaigždžių katalogą įrašė Hiparchas (190-125 prKr), mėginęs įvertinti ir mūsų Mėnulio matmenis bei tolumą. Jau 1781-ais F. Herschel savo sukurtais teleskopais pradėjo tyrinėti Uraną ir jo mėnulius Oberoną bei Titaniją. Dar F. Herschel pateikė pirmą Paukščių Tako galaktikos sandaros modelį.
Voyager-2 foto vaizdais ir matavimais patvirtino Uraną neturint kieto paviršiaus, atmosferinį 4 Mm sluoksnį iš helio ir metano esant 0,1 mPa – 1 kPa slėgio ir 320 K šiltumo 300 km gylyje. Ten pastebėti keli sieringi debesys ir 350 km/h vėjai. Geležies bei nikelio nedidelis branduolys yra 5 kK karštumo 800 GPa slėgio. Branduolį gaubia storas suledėjusių dujų sluoksnis, ~ 80 proc planetos masės. Magnetiniai laukai – labai netvarkingi su radiaciniais žiedais iki 109 Mm spindulio ir 4 MeV jonais bei 1,2 MeV elektronais. Metų laikai Urane trunka po 21 metus, o visą žiemą – tamsi naktis.
Voyager-2 patikslino ryškiausio žiedo Epsilon matmenis – maždaug 50 Mm aukštį, gi astroskopas Webb atrado dar vieną žiedą Zeta arčiau planetos bei debesų kepurę ties poliumi.
Gerokai arčiau Saulės 0,3-0,5 Tm erdvėse orbituoja 42 stambūs asteroidai Cerera, Vesta, Paladė. Tarp jų – ir Psychė, kurią netrukus pradės tyrinėti astronautinis robotas.