2019 metų raketų startai arba smulkiau apie įvairių kompanijų raketomis (SpaceX, Arianespace, Rocket Lab, United Launch Alliance (ULA), Northrop Grumman) iškeltus palydovus. Šaltinis – Space Activities in 2019, Jonathan McDowell, planet4589@gmail.com, 2020 Jan 2, Rev 1.1. Space_Launch_2019
Kompanija SpaceX 2019 metais raketų paleido mažiau nei 2018 metais
2019 metais pasaulyje įvairios šalys paleido 102 raketas, kurios į žemą orbitą virš Žemės (LEO) ar aukščiau iškėlė civilinius bei karinius palydovus. 5 raketų startai buvo nesėkmingi, tad sėkmingų startų skaičius yra 94 %. Tai prastesnis rodiklis nei 2018 metais, kai paleistos 114 raketų. Sėkmingų startų buvo net 98 %, vos dviejų raketų startai buvo nesėkmingi. Į raketų startų statistiką neįtraukiami karinių raketų startai.
Lyginant 2019 metų raketų paleidimus su 2018 metų startais, yra keli skirtumai. Nors ir paleidusi mažiau raketų (2019 metais sėkmingai paleido 32 raketas, 2018 metais – 38 raketas) į priekį stipriai įsiveržė Kinija. Ji sugebėjo aplenkti JAV. Žinoma JAV kompanija SpaceX per 2019 metus auginosi „raketinius raumenis” ir gamino Falcon 9 raketas. Taip SpaceX 2019 metais ruošėsi 26 ar net 31 raketos paleidimams 2020 metais. Priminsiu: 2020 metų sausio 7 SpaceX papildė Starlink interneto palydovų debesį.
2019 metais bendras raketų paleidimų skaičius, lyginant su 2018 metais, yra sumažėjęs. Iš 6 pagrindinių valstybių – Kinija, JAV, Rusija, Indija, Japonija ir Europos Kosmoso Organizacija (ESA) – leidžiančių raketas, 2019 metais reikia išskirti vieną valstybę. Tai Rusija, kuriai pirmą kartą nuo 2003 metų pavyko išvengti nesėkmingų raketų paleidimų (kiti šaltiniai nurodo – Rusija 2019 metais paleido 25 raketas). Taip pat reikia pažymėti 21+6 JAV paleistas raketas. 6 Electron raketos paleistos iš Naujosios Zelandijos starto aikštelės, priklausančios Rocket Lab kompanijai iš JAV. Irano nesėkmingi raketų paleidimai įvairiuose šaltiniuose kinta nuo 2 iki 3.
Komerciniai raketų paleidimai – nepirmauja SpaceX
2019 startai (2018 startai):
1) Roscosmos – 22 (17)
2) SpaceX – 13 (21)
3) Arianespace – 8 + 1 nesėkmingas (11)
4) Rocket Lab – 6 (3)
5) United Launch Alliance, ULA – 5 (8)
6) Northrop Grumman – 3 (2)
Palyginus raketų startų šalis ir metus:
2019 prieš 2018:
1) Kinija – 32 + 2 nesėkmingi (38 + 1 nesėkmingas)
2) JAV – 27 (34)
3) Rusija – 22 (16 + 1 nesėkmingas)
4) ESA – 8 + 1 nesėkmingas (11)
5) Indija – 6 (7)
6) Japonija – 2 (6).
Įvairių kompanijų iškeltų palydovų skaičius 2019 metais:
1) SpaceX – 120;
2) Virginia Space – 60;
3) Planet Labs – 32;
4) Spire – 16.
Pagal iškeltų į orbitą palydovų skaičių, 2019 metais (576 įvairių palydovų) iškelta daugiau palydovų nei 2018 metais (443). Verta išskirti SpaceX, kuris iškėlė 120 Starlink interneto palydovų. 2019 metais lyderis yra JAV, o išskirtinumas yra Jersey sala ir Rusija, kurios iškeltų palydovų kiekis yra 30 (kiti duomenys – 76 palydovai ir erdvėlaiviai). Palyginus su JAV (369), Kinija (73) ar Europa (45), Rusijos kosminė galybė yra muilo burbulas. To priežastys jau pripažįstamos ir Rusijoje, kuri po Ukrainos teritorijos aneksijos 2014 metais negali iš JAV ar Europos Sąjungos pirkti palydovams būtinos space ir military lygmens elektronikos. Kinija ar kitos šalys tokio lygmens neturi arba neparduoda. Rusija tokio lygmens (space and military) negamina.
2019 metais palydovus į kosmosą leido 43 pasaulio šalys ir 3 organizacijos: Europos Sąjunga, Europos Kosmoso Agentūra (ESA) ir Europos meteorologinių palydovų eksploatacijos organizacija (EUMETSAT).
1) JAV – 369
2) Kinija – 73
3) Rusija – 30
4) Vokietija -12
5) Indija – 9
6) Japonija – 9
7) Prancūzija – 6
8) Jersey – 4
9) Izraelis – 4
10) Kanada – 3
11) JK – 3
12) Italija – 3
13) Kitos šalys – 26.
Palydovų paskirtis
2019 metais iškeltų palydovų pasiskirstymas pagal paskirtį:
Akademiniai – 154
Komerciniai – 298
Civiliniai – 49
Kariniai – 61
TKS* – 14
* – į Tarptautinę Kosminę Stotį nuskraidinti erdvėlaiviai.
Bendra iškeltų palydovų masė yra 384 tonos.
Puikiai matomas 2019 metų kosminės galios (gamina ir paleidžia palydovus savo gamybos raketomis) pasiskirstymas. Didžiausia galia pasiskirsto tarp JAV, Kinijos, Europos Sąjungos ir Rusijos, kurios turi ir starto aikšteles ir raketas. Kitą dalį sudaro Indija su Japonija. Jos turi savo starto aikšteles ir raketas, tačiau dideliu aktyvumu neišsiskiria. Menka dalis tenka Kanadai ir Pietų Korėjai. Jos neturi savo raketų ir aikštelių, tačiau turi aktyvią kosminę pramonę ir vėliau gali pasiekti Japonijos ar Indijos lygį.