„James Webb“ pakartojo „Hubble“ teleskopo nuotrauką, užfiksavęs iš karto 2500 galaktikų.
„James Webb“ (James Webb Space Telescope – JWST) kosminis teleskopas, bendras JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso tyrimų administracijos (NASA), Europos kosmoso agentūros (ESA) ir Kanados kosmoso agentūros (CSA) projektas, „sugavo“ naują įspūdingą vaizdą su daugiau nei 2500 galaktikų.
HUDF
Hablo kosminio teleskopo nuotraukos HUDF ekspozijos laikas buvo 11.3 parų
2003 m. „Hubble“ kosminis teleskopas (Hubble Space Telescope – HST) gavo garsujį, beveik 10 tūkstančių įvairaus amžiaus, dydžio, formos ir spalvos galaktikomis vaizdą, vadinamą „Hubble Ultra Deep Field“ (HUDF). Užfiksuotas vaizdas yra pietų pusrutulio dangaus Krosnies žvaigždyne. Mažiausios, raudoniausios galaktikos, kurių yra apie 100, gali būti vienos iš toliausiai esančių žinomų galaktikų, egzistavusių, kai Visatai buvo vos 800 milijonų metų. Artimiausios galaktikos – didesnės, ryškesnės, aiškiai apibrėžtos spiralės ir elipsės – klestėjo maždaug prieš 1 milijardą metų, kai kosmosui buvo 13 milijardų metų.
XDF
2012 m. HST buvo panaudotas dar gilesniam vaizdui gauti – „Hubble Extreme Deep Field“ (XDF). Jame užfiksuota centrinė HUDF dalis su maždaug 5500 galaktikų, ekspozicijos laikas buvo apie 50 parų.
MIDIS
JWST 2025 metais pažvelgė į XDF sritį ir gautas o 2.11×1.78 kampo minučių dydžio vaizdas buvo pavadintas MIRI Deep Imaging Survey (MIDIS). Duomenis gavo vidutinio infraraudonųjų spindulių diapazono kameros Mid-InfraRed Instrument (MIRI) ir artimų infraraudonųjų spindulių diapazono kameros NIRCam. Ekspozicija arba informacijos rinkimas vyko daugiau nei 100 valandų. Šie duomenys leidžia astronomams tirti, kaip galaktikos, patekusios į MIDIS nuotrauką, formavosi ir evoliucionavo per milijardus metų.
James Webb teleskopo nuotrauka MIDIS paviešinta 2025 rugpjūčio 1 d.
JWST užfiksavo daugiau nei 2500 galaktikų. Tarp jų yra šimtai itin raudonų galaktikų, iš kurių kai kurios yra tikriausiai masyvios sistemos, paslėptos dulkių debesimis arba evoliucionavusios galaktikos su brandžiomis žvaigždėmis, susiformavusiomis ankstyvojoje Visatoje. Dėl didelės teleskopo kameros skiriamosios gebos, net vidutinio infraraudonųjų bangų ilgio diapazone, mokslininkai gali išskirti daugelio šių galaktikų struktūras ir tirti, kaip pasiskirsto jų šviesa, taip atskleidžiant jų evoliuciją.
Pateiktame vaizde skirtingų rūšių infraraudoniesiems spinduliams priskirti skirtingi spalvų tonai. Oranžinė ir raudona spalvos atitinka ilgiausius vidurinių infraraudonųjų spindulių bangos ilgius. Šios galaktikos turi papildomų savybių: didelę dulkių koncentraciją, gausų žvaigždžių susidarymą arba aktyvų galaktikos branduolį, skleidžiantį daugiau tolimųjų infraraudonųjų spindulių, centre.
Ypač toli yra mažos, žalsvai baltos galaktikos su dideliu raudonuoju poslinkiu. Tuomet galaktikų šviesos spektras persistumia į vidurinių infraraudonųjų bangų ilgių sritį, atvaizduojamą balta ir žalia spalvomis.