35 metai orbitoje – 1990 metais balandžio 24 d. į orbitą apie Žemę iškeltas kosminis „Hubble“ teleskopas. Deja, jo pagrindinis veidrodis buvo neteisingai nušlifuotas ir atsiradusi sferinė aberacija labai pakenkė teleskopo galimybėms.
Kairėje – nekoreguota plataus lauko ir planetų kamera (Wide Field and Planetary Camera 2 – WFPC2) gauta galaktikos M100 neryški nuotrauka 1993 m. lapkritį, dešinėje – vaizdas, gautas pakeitus prietaisą su pakoreguota optika, 1993 gruodyje
Apie teleskopą, pateikusį daugiausiai įvairiausių kosmoso duomenų, rašėme tekstuose: „Rezultatyviausias teleskopas„, „Hubble paskutinis etapas„, „Hablo atradimai„, „Hablas vėl tęsia darbą„, „STS 109 HST remontas„, „STS 125 HST remontas„.
„Hubble“ kosminį teleskopą per 4 aptarnavimo misiją sugavo erdvėlaivio „Atlantis” roboto ranka. NASA nuotrauka
1990 m. balandžio 25 d. NASA/ESA kosminis teleskopas „Hubble“ buvo paleistas iš erdvėlaivio „Discovery“ misijojos STS-31 metu. Nuo tada prasidėjo ir tęsiasi viena iš neįtikimiausių mokslinių misijų istorijoje. Dabar, kai švenčiame 35-ąsias teleskopo darbo metines, prisimename revoliucinius atradimus, technologinius laimėjimus ir komandas.
„Hubble“ kosminis teleskopas (HST) paleistas 1990 m. balandžio 25 d. NASA nuotrauka
Didžiausi „Hubble“ atradimai
Teleskopo indėlis į mokslą yra tiesiog revoliucinis. Tarp daugybės jo atradimų kai kurie iš jų išsiskiria kaip lemtingi momentai formuojant mūsų supratimą apie Visatą.
Greitėjanti Visata: stebint tolimas supernovas buvo nustatyta, kad Visatos plėtimasis spartėja, ir tai buvo pirmasis tamsiosios energijos įrodymas.
Tamsiosios medžiagos žemėlapio sudarymas: naudodamas gravitacinį lęšį, „Hubble” padėjo sudaryti pirmąjį 3D tamsiosios medžiagos žemėlapį ir pagilino mūsų supratimą apie šią nematomą kosmoso sudedamąją dalį.
Visatos amžius: teleskopas patikslino „Hubble” konstantos įverčius ir nustatė, kad Visatos amžius yra maždaug 13,8 mlrd. metų.
Giliausi kosmoso vaizdai: „Hubble” giliojo lauko, itin gilaus lauko ir itin gilaus lauko vaizdai atskleidė tūkstančius už milijardų šviesmečių esančių galaktikų ir suteikė precedento neturintį ankstyvosios Visatos vaizdą.
Egzoplanetų atmosferos: „Hubble“ buvo pirmasis teleskopas, aptikęs egzoplanetų atmosferos sudedamąsias dalis, padedantis tirti gyvybės už Žemės ribų galimybes.
Per 35 metus Hablo kosminis teleskopas pateikė neįtikėtinai daug duomenų. HST nuotraukų rinkinys
Hablo kosminis teleskopas iki Space Shutlle kosminių skrydžių pabaigos 2011 liepą buvo buvo remontuojamas 129 valandas ir 10 minučių. STS-61 misijos astronautai 1993 m. HST uždėjo „akinius”. Buvo ištaisyta pagrindinio veidrodžio sferinė aberacija, o teleskopas „praregėjo”.
Kitų misijų, STS-82, STS-103, STS-109 ir STS-125, metu teleskopas buvo remontuojamas, o kai kurie instrumentai pakeičiami naujais. Per penkias remonto misijas 32 JAV, Šveicarijos ir Prancuzijos astronautai atviroje kosminėje erdvėje buvo 18 kartų.
HST kūrimas kainavo apie 1,5 mlrd. USD, paleidimas ~ 1 mlrd. USD, remonto darbai kainavo ~1,5 mlrd USD. Kasmetinė Hablo teleskopo eksploatacija kainuoja ~ 98 mln. USD.
11,6 t masės o4,3×13,1 m didumo Hablo kosminis teleskopas skrieja 586-610 km geocentrine orbita (kiek aukščiau nei TKS) ir geba stebėti net 50 kartų silpnesnius šviesulius nei Žemės observatorijos.
„Hubble“ infraraudonaisiais spinduliais stebima emisinė migla Sh2-284: dujų ir dulkių debesyse pasislėpusios spindinčios jaunos žvaigždės. HST nuotrauka