Kosmosas arba žmonių veiklos kosmose bendras produktas 2019-ais buvo vertinamas 428 mlrd USD. 2020-ais produktas padidėjo dar 18,88 mlrd USD, o ne vienos valstybės išlaidos kosmosui neviršijo 1 % BNP (bendrojo nacionalinio produkto). 2022 iš 6 trln USD JAV federalinio biudžeto NASA tenka 24,8 mlrd USD. Kosmoso ekonomikoje dalyvauja ir didelės įmonės: Boeing (141 tūkst darbuotojų), Lockheed Martin (100 tūkst), Northrop Gruman (70 tūkst) bei susivienijimas ULA (943 tūkst) ir mažesnės SpaceX (7 tūkst), Blue Origin (4,0 tūkst).
Nuo 2009 iki 2021 metų žmonių veiklos kosmose bendras produktas padidėjo beveik dvigubai – iki 447 mlrd USD. Šaltinis www.statista.com
Kosmoso poreikiams dirba ir Rusijos įmonės kaip Alpha Robotics Venture, jau 15 metų projektuojanti ir gaminanti robotus Mėnulio ir Marso įsavinimui, ypač žmonių pakeitimui atvirame kosmose. NPO Aleksandr Maskvos technopolyje kuria optiką Luna-25 objektui ir kt tyrikliams. AO Angstrem 1962-65-ais sukūrė 1-jį Rusijoje integrinį grandyną 1MD4 Tropa ir kompiuterį erdvėlaiviui Zond, o dabar rengia robotechniką satų remontui bei kosminio šiukšlyno (jau per 8 tūkst tonų) valymui. Tarptautinis Avanpost projektas ketina robotizuotai gaudyti tebelakstančias kuro talpyklas (bakus) ir panaudoti būsimų kosminių stočių gamybai (ten orbitose).
Apollo, Space Shuttle ir J. Gagarin
Kosminės technikos brangumą iliustruoja kad ir Apollo-11, kainavęs 355 mln USD, startūnas Saturn-5 – 185 mln USD; visa Apollo programa 1972-ais kainavo 25 mlrd USD (dabartiniu kursu būtų ~ 150 mlrd USD). Kiekvieno Space Shuttle vertė buvo 0,45 mlrd USD. Visų bendra vertė $175 mlrd USD (dabartiniu kursu ~ 209 mlrd USD – brangiausias objektas). Žinoma, žmonijos karinės išlaidos tebėra dar didesnės, 2014 metais – 1800 mlrd USD. Tačiau žymiai didesni yra iškastinio kuro deginimo kaštai – net 5000 mlrd USD.
Beje, pasak išslaptinto KGB pranešimo N. Chruščiovui 1963-ais J. Gagarino lėkiui išleista 4 mlrd USD. Lenktyniaujant dėl Mėnulio SSSR nesėkmės kainavę 16-22 mlrd USD, o Saliut kosminės stotys – net 40 mlrd USD. Išlaidų mažinimo dėka (ypač pakartotinai naudojant atnaujintus startūnus ir t.t.) pinga 1 kg masės gabenimas į kosmosą. 1981-ais Space Shuttle‘u – 85 216 USD, 1995-ais Shuttle – 26 884 USD, 2006-ais Falcon-1 – 9 930 USD, 2016-ais Atlas-5 5685 USD. 2017-ais Falcon-9 – 1891 USD ir 2020-ais Falcon Heavy – 951 USD. Starship žada gabenti po 140 USD/kg.
Naudos iš tų išlaidų priskaičiuoja ekonomistai, ypač mokslininkai. Kad ir to pačio Apollo-11 atveju N. Armstrong apibūdino Mėnulio paviršių kaip gan kietą ir standų, o B. Aldrin – „didingas nusiaubimas“. Grįžę į savo modulį patyrė Mėnulio dulkes esant abrazyviomis ir kvepiant drėgnais pelenais (dabar prie jų galima prisiliest JAV National Air & Space Museum).
Tyrikliai Saulės sistemoje
Kai kurie astronautiniai kūriniai jau laikomi neįkainojamais. Marsatyriai Viking‘ai (nors kainavo 7,1 mlrd USD), Saulės sitemos planetų tyrikliai Voyager‘iai, TKS (160 mlrd USD), Hubble astroskopas (kainavęs 4,7 mlrd USD, gi Webb‘ui jau 8,8 mlrd USd), Cassini-Huygens, GPS ir Galileo (12 mlrd USD). Sotheby aukcione 2011-ais parduotas Vostok 3KA erdvėlaivis už 2,882 mln USD. 2017-ais – poliesterinis krepšelis 25×14 cm su Mėnulio dulkėmis už 1,812 mln USD. Neįkainojamu gal taps genų inžinerijos ir DNR tobulinimo nesvarume TKS eksperimento CRISPR (Clustered Regularly Interspaced Short Palindromic Repeats) technika rezultatas. Tyrime dalyvauja ir 4 studentai iš Minesotos. Jie turi idėjų kosmiškai paveikti žmogaus genetinės informacijos DNR (Deoksiribo Nukleininės Rūgšties) 26 mln nukleotidų (vien pirmos 8,9 cm ilgio chromosomos) grandį.
Jau egzistuoja kosminių kelionių pasiūla turistams: Virgin Galactic – po 250 tūkst. USD, Blue Origin – po 28 mln USD. SpaceX astronautus į TKS ir atgal į Žemę lėkdina už po 55 mln USD. Boeing erdvėlaivyje Starliner tą patį žada pasiūlyti po 90 mln USD.
Nuo 1952-jų Pekine veikia Beihang University (aviacijos ir taikunautikos mokykla, apie 27 tūkst studentų), kur mokymasis kainuoja 3640-4368 USD/metus. Rusija turi K. Ciolkovskio Akademiją, kuri leidžia žurnalus „Poliot“ bei „Fundamentalnyje i prikladnyje problemy kosmonavtiki“ ir išsilaiko pačių akademikų piniginiais įnašais.
2021 rugpjūčio 20 TKS prisimintas robotas Bumble (Astrobee robotic free-flyer – 9 kg 30 cm kubo formos astro bitė), kurį dar 2019-ais išbandė kanadietis D. Saint-Jacques. Šis pagalbininkas turi akumuliatorių, manipuliacinį čiuptuvą, daug jutiklių bei matuoklių. Dar turi CamBoard Pico Flexx atpažinimo ir navigacijos sistemą bei programuojamą kompiuterinę įrangą. Gali judėti savarankiškai ar pagal komandas ir vykdyti įvairiausias užduotis.
J. Bezos akvanautų komanda dar 2013-ais Atlanto vandenyse 4,27 km gylyje atrado Saturn-5 startūną su penkiais F-1 varytuvais, iškėlusį prieš 42 metus Apollo erdėlaivį mėnullaivį. Tebemąsto ar iškelt iš gilumos, mat tai yra NASA nuosavybė, ir nežinia kiek kainuos.