Voyager, NASA – nuo Saulės į kosmosą tolyn lekia du Voyager erdvėlaiviai
Kelis kartus jau rašyta apie Voyager tyrimus, lėkį į kosmosą ir konstrukcijas
Paleisti 1977 metais, Voyager lekia tolyn į kosmoso gelmes ir jau tyrinėja u ž Saulės sistemos ribų
Abu 0,722 t 42-mečiai erdvėlaiviai su radioizotopiniais 420 W elektros generatoriais tolsta nuo Saulės sistemos 17 ir 15,4 km/s greičiais. Artėdamas link JupiterioVoyager-1 lėkė 10 km/s, ties juo pagreitėjo iki 18 km/s, prie Saturno sulėtėjo iki 16 km/s, o pralėkęs pasiekė net 34 km/s.
Erdvėlaivio Voyager 2 atsiusta Saturno žiedų nuotrauka buvo nuostabaus grožio
Ties Uranu ir Neptūnu sulėtėjo iki 29 km/s ir toliau tebelėtėja, nors Saulės gravitacija silpnėja. Pasak teleskopo Hubble po 2 tūkst metų kirs I-jį tarpžvaigždinių dujų debesį, po 90 tūkst metų – II-jį, o 296 tūkst-siais pralėks 4 šm tolumoje dvigubą Sirijaus žvaigždę Didžiojo Šuns spiečiuje. Abu erdvėlaiviai lėks tarp įvairių galaktikų gal bent 5 mlrd metų, nes susidūrimų tikimybė – labai menka.
Voyager misijos valdymo centras Pasadenoje
2019 spalio 5 Voyager atsiuntė savo 5 veikiančių prietaisų duomenų iš 22,14 Tm atstumo (signalas pasiekė Žemę per 16,5 val). Aiškėja nesant heliosferos ryškios ribos, – ji kinta priklausomai nuo Saulės aktyvumo. Būdamas 20 Tm atstume 2012 m. Voyager-1 patyrė Saulės vėjo ir spinduliuotės slėgio sumažėjimus, o Voyager-2 – atvirkščiai (2018 m. palikdamas heliosferą 19 Tm atstume, aptiko jos storį esant mažesnį). Įdomiausia – konstatavo materiją sklindant iš Saulės sistemos gan gausiai (dėl nežinomų priežasčių), o netikėčiausia – magnetinių laukų kryptys beveik nekinta (astrofizikai spėliojo juos būsiant chaotiškus). Užtat radiacijos lygis – 3-4 kartus aukštesnis.
Pernai NASA keturi kosminiai tyrikliai MMS (Magnetospheric MultiScale – gal fotonų svarstyklės?) aptiko „tarpplanetinio šoko“ reiškinį – Saulės vėjo srautų energijos perdavą (dar vad „magnetinio perjungimo“ fenomenu).