Kosmoso žymūnai nuo sovietinių laikų iki šių dienų New space lyderių
Žmonės nuo seno domėjosi dangumi ir ten esančiais objektais. Graikišku žodžiu kosmos, lietuvišku puošmena, visata, dabar vadinama visa dangaus erdvė, esanti toliau 100 km nuo Žemės paviršiaus. Jos pažinimui jau iki 93 mlrd šm daug nuveikė astronomai, bet dar labiau, ypač artimesnių erdvių, kosmoso žymūnai.
Idėjos ir darbai
Nuotrauka iš edu.techmania.cz
Konstantinas Ciolkovskis (K. Ciolkovskij, 1857-1935) – kosminių kelionių teoretikas; matematikos ir fizikos mokytojas. Mokyklą baigė 1879-ais eksternu, nes dėl kurtumo mokyklų beveik nelankė. Laisvalaikiu konstravo dirižablius ir aeroplanus, 1880-ais parašė „Dujų teorija“, o 1883-ais pradėjo kosminio reaktyvinio erdvėlaivio idėją. 1903-ais sukūrė veikalą „Issledovanije mirovych prostranstv reaktivnymi priborami“ (Pasaulio erdvių tyrimas reaktyviniais prietaisais), vėliau „Kosmičeskije raketnyje pojezda“(1929, Kosminis raketinis transportas) ir kt.
Nuotrauka iš welt.de
Robertas Godardas (R. Goddard, 1882-1945) – raketų fizikas, išradėjas, mokęsis Vorčesterio universitete (1908-ais bakalauras, 1911 – dr). Susidomėjęs raketomis, bandė jas savo „vakuumo vamzdyje“, o 1914-ais patentavo skysto kuro raketos išradimą, 3-pakopį startūną bei valdymui pritaikė giroskopus.1919-ais parašė knygą „A Method of Reaching Extreme Altitudes“ („Ekstremalių aukščių siekimo metodas“).
Nuotrauka iš spiegel.de
Sergiejus Koroliovas (S. Koroliov, 1907-66) – raketinės technikos ir erdvėlaivių konstruktorius, 1929-ais baigęs MATM (Maskvos technikos universitetas) ir lakūnų mokyklą. Nuo 1931-jų dirbo Centriniame aerohidrodinamikos institute, 1938-ais už „antivalstybinę veiklą“ įkalintas Kolymos lageryje ir iki 1944-jų – NKVD kalėjimo konstruktorių biure (KB arba „šaraška”). Nuo 1955-jų vadovavo kosmoso tyrimų programoms Luna, Venera, Mars ir kitoms.
Nuotrauka iš welt.de
Verneris fon Braunas (Vernher von Braun, 1912-77) – raketų ir erdvėlaivių konstruktorius. Mokėsi Ciuricho ir Berlyno universitetuose, dirbo Vokietijos karinių tyrimų Penemiundėje bazėje su V-2 raketomis. Nuo 1946-jų tobulino raketas JAV, 1960-70 NASA programų Jupiter-C, Explorer, Saturn, Apollo vadovas. Parašė knygas „Das Marsprojekt“ (1952), „Space Frontier“ (Kosminė riba, 1967).
Lėkiai į kosmosą
Nuotrauka iš welt.de
Jurijus Gagarinas (J. Gagarin,1934-68) – 1-is žmogus kosmose, kosmonautas. 1957-ais baigė karo aviacijos mokyklą ir tarnavo armijoje. 1961-ais erdvėlaiviu Vostok-1 apskriejo Žemę 180-320 km aukščiuose. Po pirmojo lėkio į kosmosą gavo pulkininko laipsnį.
Nuotrauka iš wmur.com
Alanas Šepardas (A. Shepard, 1923-98) – 1-is JAV astronautas, jūrų lakūnas kontradmirolas, 1944-ais baigė karinę jūrų akademiją, 1950-ais – lakūnų mokyklą. Astronautu tapo 1959-ais, 61-ais lėkė 15 min erdvėlaiviu Mercury-3 ir 1971-ais Apollo-14, išbūdamas 33 val. Mėnulio paviršiuje. Pirmieji JAV astronautai, Mercury septyniukė, vieningai sakė: „Alan visada linksmas”.
Nuotrauka iš insubricahistorica.ch
Volteris Šira (W. Schirra, 1923-2007) – Mercury, Gemini ir Apollo-7 astronautas; 1945-ais baigęs karinę jūrų akademiją dalyvavo II pasauliniame kare plaukiodamas kreiseriu „Aliaska“. 1958-ais tarnavo lakūnu Korėjoje, nuo 1959-jų – astronautas, pasižymėjęs I-ju erdvėlaivių Gemini suartėjimo manevru.
Nuotrauka iš bbc.com
Valentina Tereškova (V. Tereškova, g 1937) – 1-ji kosmonautė moteris, generolė (1995); mokėsi Jaroslavlio technikume ir karo aviacijos mokykloje (1967). Atrinkta į kosmonautes 1963-ais erdvėlaiviu Vostok-6 apsuko Žemę 48 kartus. Kartu su A. Nikolajev sovietų vyriausybės pageidavimu sukūrė pirmąją kosminę šeimą. Nuo 1969-jų – Tarptautinės moterų federacijos viceprezidentė, nuo 2011-jų Rusijos Dūmos deputatė.
Nuotrauka iš rbth.com
Sergej Krikaliov (S. Krikaliov, g 1958) – kosmonautas čempionas (6 lėkiai, 804 paros kosmose ir 42 val atvirame per 8 ėjimus). 1981-ais baigė Leningrado institutą, tapo inžinieriumi mechaniku. Lėkė Sojuz erdvėlaiviais į Mir stotį. Šatlais skriejo į TKS ir (dalyvavo stoties kūrime ir ekspedicijose. Turi žmoną Jeleną ir dukrą.
Nuotrauka iš washingtonpost.com
Valerij Poliakov (V. Poliakov, 1942-2022) – kosmonautas medikas, mokęsis Maskvos Sečenovo institute, gavęs medicinos daktaro ir profesoriaus laipsnius. Erdvėlaiviais Sojuz 2 kartus lėkė į Mir stotį. Pirmajame skrydyje stotyje dirbo 240 d 22 h 34 min., antrajame – 437 d 17 h 58 min. Bendras kosmose praleistas laikas yra 678 d 16 h 32 minutes. Vykdė tūkstančius medicinos ir biologijos eksperimentų. Parašė veikalą „The Physician-kosmonaut tasks“ (1991) ir šimtus kitų publikacijų. Darbo kosmose rekordininkas yra G. Padalka, kuris per 17 metų ir 5 lėkius, kosmose praleido 878 paras 11 val. 31 min.
XX amžius
Nuotrauka iš esa.int
Samanta Kristoforeti (S. Cristoforetti, g 1977) – astronautė rekordininkė, kosmose praleido 370 parų, o 7 val. atvirame kosmose. Mokėsi Miuncheno technikos universitete ir 2001-ais metais tapo kosminių varytuvų magistrė, dirbo Accademia Aeronautica 2001-2005-ais metais kapitonė. 2007-2009 tarnavo Italijos oro pajėgose; į TKS lėkė Sojuz ir Crew Dragon erdvėlaiviais (ISS 42/43 bei 67/68 ekspedicijos vadė), kosminio kavos aparato iniciatorė, knygos „Pradedančios astronautės dienoraštis“ autorė. Turi vyrą L. Ferra ir du vaikus.
Nuotrauka iš bbc.com
Ilonas Maskas (E. Musk, g 1971) – astronautikos revoliucionierius, verslininkas, išradėjas. Mokėsi Pretorijos (PAR), Pensilvanijos (1995-ais fizikos bakalauras), Stanfordo universitetuose. Yra Yale universiteto garbės daktaras. Įmonių SpaceX (2002), Tesla (2004), Starlink (2015), Neurolink (2016) ir kitt steigėjas bei vadovas. Yra Musk Foundation saulės energijos skatinimui prezidentas ir Time žurnalo 2021-jų metų žmogus. Kūrybiška veikla esmingai patobulino ir atpigino, o ypač nevienkartiniais startūnais, keliones į kosmosą. Tapo turtingiausiu milijardierium ir 10 vaikų tėvu.