Marsas ir NASA pirmūnai

NASA, Mars Helicopter

NASA, Marsas, tyrikliai – NASA tyrikliai „čiupinėjo” visas Saulės sistemos planetas, o Marsas sulaukė bene daugiausiai demėsio

Marsas danguje

Nors Marsas gan ryškiai matomas iš Žemės (ypač suartėjimų iki 56 Mm metu), pirmieji informatyvesni stebėjimai vykdyti tik XVII a. Tyrimus vykdė T. Brahės (Tycho Brahe), J. Keplerio (Johannes Kepler – trys Keplerio dėsniai) bei J. Kasinio (Giovanni Domenico Cassini – nustatė, jog Marsas aplink ašį sukasi 24 h 37 min periodu). Esminiai tyrimai prasidėjo astronautikos dėka, pasiuntus per 40 NASA ir kitų erdvėlaivių (dažniausiai robotizuotų) su važiuokliais ir kt prietaisais.

Marsas, NASA, Mariner-4

Vienas pirmųjų NASA erdvėlaivių buvo tyriklis Mariner-4. NASA nuotrauka

Pirmasis sėkmingas tyriklis buvo 261 kg Mariner-4, 1964 pateikęs pirmuosius 22 kitos planetos vaizdus iš 9,8 Mm atstumo ir patyręs 83 mikrometeorų smūgius. Turėjo 4 Saulės skydus 310 W galingumo ties Marsu, 1,2 kWh akumuliatorių, 222 N varytuvą bei 12 varytuviukų ir 3 girodinus. 998 kg tyriklis Mariner-9 lėkė 167 paras ir pirmasis pradėjo orbitą aplink Marsą. Apžvelgė 80 % paviršiaus ir Marsas ne tik papildė, bet ir pakeitė įvaizdį. Šalta, krateriais nusėta planeta „transformavosi” į geologiškai buvusį aktyvų pasaulį, turėjusį ir vandens. Tyriklis atrado 4 Mm kanjoną iki 7 km gylio, vėliau pavadintą Mariner Valles, stebėjo dulkių audras (matėsi tik Olimpo viršūnė), pirmasis fotografavo Fobą ir Deimą. Per 349 paras atsiuntė 7329 vaizdus. Marsas ir palydovai NASA tyrikliams pozavo noriai.

Pirmasis NASA tyriklis Marse

Pirmais NASA tyriklis sėkmingai nutupdytas į paviršių, tapo 3-kojis Viking-1 (2,3 t o2,5×3,3 m), analizavęs gruntą iki 22 cm gylio GEX (Gas Exchange) įranga He terpėje. Tyriklis Viking-1 nutupdytas 1976 metais. Pasiteisino tupdymo technologija nuo 6 km aukščio parašiutu ir varytuvais nuo 1,5 km. Bene pirmą kartą tyriklis naudojo roboranką. Vėliau Marsas priėmė ir tyriklį Viking-2.

Marsas, tyriklis, Viking-1

Tyriklis Viking-1 pradėjo Marso tyrimus 1976 metais. NASA nuotrauka

Pirmasis tyriklis marsaeigis Sojourner 1997 funkcionavo 12 savaičių (planuota tik viena). Nors ir žaislinio didumo (10,6 kg 65x48x30 cm 6-ratis po o13 cm 0,4 m/min greičio), tyriklis perdavė 550 vaizdų ir 8 mln rodmenų nuvažiuodamas apie 100 m bei atlikęs 15 cheminių analizių. Marsas atsiverė NASA tyrinėtojams.

Kaip pirmasis Marso gręžikas 2004 pradėjo veiklą 185 kg 6-ratis tyriklis Spirit. Gusev kraterio vietovėje nuriedėjo per 9 km, atlaikė kelias dulkių audras, 2010 aptiko karbonatų (liudijančių vandens buvimą) ir įstrigo giliame smėlyje. Tyriklis Opportunity per 15 metų įveikė 45 km ir 2007-8 atlaikė kelias dulkių audras. Marsas truputį atskleidė savo paslaptis.

Pirmasis be Saulės skydų 1 t tyriklis Curiosity su radioizotopine jėgaine yra tikra mobili laboratorija, galinti nuvažiuoti iki 200 m kasdien. Pirmąkart nutupdytas raketiniu būdu turi ir pirmąjį lazerį Marse – ChemCam. 154 km Gale krateriu nuvažiavo 17 km ir atpažino įvairių organinių molekulių (gal buvusios gyvybės?), užfiksavo metano koncentracijos sezoninę kaitą 0,24-0,65 ppb bei aptiko pirmą geležinį meteoritą. RAD (Radiation Assessment Detector) parodė 1,01 Sv apšvitos dozę per 860 d.

Pirmasis NASA seismologinis tyriklis 694 kg InSight Elysium Planitia vietovėje paruošė matavimams ypač jautrų SEIS (Seismic Experiment for Interior Structure) ir jau užrašė Marso vėjų triukšmą bei kelis kad ir silpnus drebėjimus. Nors matuoklio HP3 skverbiklis įstrigo 30 cm gylyje, tikimasi jam padėti 2,4 m ilgio robo-ranka ir vykdyti giluminę žvalgybą iki 5-6 m geologijos metodais ir termolaidumu.

Ruošiamas tyriklis Mars Helicopter

Mars helicopter, NASA tyriklis, Mars helicopter

Pats šviežiausias NASA tyriklis yra Mars Helicopter. NASA nuotrauka

Ruošiami dar nuostabesni pirmūnai: 1,8 kg tyriklis marsasparnis Mars Helicopter, 1,05 t 6-ratis M2020 su naujoviškais riedmenimis, 0,31 t “Exo Mars”, radaru skenuosiantis iki 10 m gylio,

Šviesa įkraunama marsasparnio 220 W jėgainė teiks 40 kJ dviejų sparnuočių sukimui 2400 aps/min su galimybe pakilti iki 4,5 km.

3×2,7×2,2 m M2020 turi net 23 vaizdo kameras, t. sk. stereo MastCam, teiksiančią trimatę panoramą geometriniams rodikliams apskaičiuoti. 110 W radioizotopinė 45 kg jėgainė su 2 ličio jonų akumuliatoriais apskaičiuota 14 metų tarnybai kaip ir o52,5 cm ratai iš aliuminio ir titano. Planuojama pirmąkart pargabenti Žemėn paruoštus M2020 Marso mėginius aparatu MAV (Mars Ascent Vehicle). KTU mokslininkai su V. Snitka priešaky parūpins jutiklius medžiagoms aptikti.

Tyriklis 1,5×1,4×0,6 m “Exo” turi kamerą CLUPI uolienoms, dulkėms ir mėginiams fotografuoti, neutronų detektorių ADRON, kelis spektrometrus ir 70 cm gręžtuvą su 3×50 cm ilgintuvais.

Kaip pirmūnas minėtinas žymiausias išradėjas T.Edisonas (Thomas Edison), dar 1896 m. išleidęs fantastinį veikalą „Laiko gilumoje“ (su G.Latrop) apie per 8 val nulėkusį Marsan erdvėlaivį su ornitopteriais, 3-račiais elektromobiliais ir ilgakojais oro balionais.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *