Polaris Dawn – privati kosminė programa, kurios pirmoji misija, tikėtina, prasidės 2022 pabaigoje. Programą 2022 vasario 14 pristatė Jared Isaacman.
SpaceX ir J. Isaacman (2021 metų misijos Inspiration4 vadovas) ruošia Polaris Dawn (Šiaurinės žv Aušra) programą, kurios I-is etapas šiemet bus lėkis erdvėlaiviu Crew Dragon į aukštesnę nei 1373 km orbitą. Tiek buvo pakilę dar 1966 metais astronautai Ch. Conrad ir R. Gordon (3,9 t o3x5,8 m Gemini-11 misija), nors Apollo dalyviai lėkė kur kas toliau – Mėnulin (400 Mm).
Nauju tikslu įvardijamas radiacinių juostų tyrimas – gal vidinės protonų zonos 1-6 Mm aukščiuose (1958-ais Van Allen atrado ir išorinę 13-42 Mm elektronų juostą). Dragon startuos iš Floridos Falcon-9 penkioms paroms, išbandys Starlink lazerinį ryšį ir naujus SpaceX skafandrus ėjimu kosmosan 500 km aukštyje. Įgula bus šauni, nors biografinių duomenų mažoka.
Polaris Dawn pirmos misijos įgula (iš kairės į dešinę): J. Isaacman, S. Poteet, S. Gillis ir A. Menon
Polaris Dawn pirmosios misijos ekipažas
Vadas Jared „Rook“ (šachmatų bokštas) Isaacman (g 1983-ais), verslininkas milijardierius, praturtėjęs iš finansinės įstaigos Harbourtouch (nuo 2020-jų Shift4 Payments), mokęsis Ridge High School ir Aviation Challenge (7000 skrydžių, 2008 ir 2009-jų aplink pasaulį rekordai), aeronautikos bakalauras (2011 Embry-Riddle un-tas), nuo 2012-jų pilotų mokytojas Draken International. 2021 rudenį dalyvavo Inspiration4 misijoje, turi žmoną Moniką ir dvi dukras;
Pilotas Scott „Kidd“ (1696-ais garsėjęs jūrų kapitonas) Poteet, pukininkas, 20 metų tarnavęs JAV aviacijos kariuomenėje, atlikęs 3200 val. skrydžių lėktuvais F-16, A-4, T-38, T-37, T-3 ir Alpha Jet. Pastaruoju metu jis dirbo Inspiration4 misijos direktoriumi. Nuo 2000 m. dalyvaujantis 15 Ironman triatlonų, įskaitant keturis Ironman pasaulio čempionatus Kailua-Kona, Havajuose.
Specialistė Sarah Gillis – SpaceX inžinierė, treniravusi Demo2, Crew1 bei Inspiration4 įgulas ir atsakinga už astronautų mokymo programos priežiūrą. Galėjusi tapti smuikininke, Sarah, paskatinta buvusio NASA astronauto Joe Tanner pasuko į inžineriją. 2015 metais studijuodama inžineriją ir šokį Kolorado universitete gimtajame Boulder mieste, pradėjo stažuotis SpaceX, vėliau perėjo į astronautų mokymo programą visu etatu. Sarah yra aistringa žygeivė, alpinistė ir nuotykių ieškotoja, leidžianti sau mėgautis vienu mėgstamiausių dalykų – karštos kavos puodeliu stovyklaujant dykumoje.
Specialistė Anna Menon – SpaceX darbuotoja, Dragon operatorė ir TKS biomedikos prievaizdė; matematikos bakalaurė (2008 Texas College), turi sutuoktinį pukininką (kandidatą į astronautus) ir du vaikus. Anna vadovavo kelioms Dragon misijoms: Demo-2, Crew-1, CRS-22 ir CRS-23.
Robotizuoti erdvėlaiviai
Ypač įdomiai orbituoja robotizuoti erdvėlaiviai, kurie distanciškai valdomi iš Žemės tiria Saulės sistemą. Šiemet Swigert Award prizas (astronauto J. Swigert iš Apollo-13 garbei) bus įteiktas OSIRIS-Rex komandai (Arizonos universiteto profesorė D. Lauretta) balandžio 4 d. Šis 2,1 t 2,4×2,4×3,1 m erdvėlaivis startavo 2016-ais, pasiekė o0,5 km asteroidą Bennu 2018-ais. Jį kartografavo iš įvairių orbitų, net iš 3,5 km ir paėmė 60 g regolito „pogostick“ manipuliatoriumi. Prietaisu REXIS (REgolith X-ray Imaging Spectrometer) matavo cheminę sudėtį pagal atspindimą šviesą. Manevringai (4×222 N + 6×22 N + 16×44 N + 2×0,4 N varytuvai ir 4 girodinai) baigęs tyrimus bei fotografavimą (net Žemės iš 63 Gm atstumo), Osiris grįš namo su rezultatais 2023-ais.
14 dienų periodo elipsine orbita aplink Mėnulį skriejančią kinų Čandžen-3c 3 t 12,4 m trečiąją pakopą pastebėjo JAV astronomas B. Gray, klaidingai apskelbęs ją esant Falcon-9 liekana ir apskaičiavęs nukrisiant į Mėnulį kovo 4 d.
Radiacija mus pasiekia net iš Jupiterio. 360 kg masės ir 10 m ilgio astroskopas NuSTAR (Nuclear Spectroscopic Telescope ARray) nuo 2012-jų orbituojąs 445 km aukštyje aplink Žemę pagavo tenykščių spinduliuočių. Tuo patvirtino tyriklio Juno duomenis apie Jupiterio sato Ijo (o3,6 Mm, -143 oC) elektronų pliūpsnius ir Rentgeno spinduliuotę, tokio didelio energingumo, kad Chandra bei Newton matuokliai neatlaikė.
Senovės graikai dangų vaizdavo kaip sferą su Saule, žvaigždėmis ir planetomis, besisukančią aplink Žemę centre. 140 metais Klaudijus Ptolemajas priartėjo prie orbitų sampratos, nors vadino jas epiciklais bei deferentais. Tik M. Kopernikas, gimęs 1473 vasario 19, veikale „De revolutionibus orbium caelestium“ pakeitė Saulės sistemos vaizdą į heliocentrinį. Sistemoje buvo ir Mėnulis orbituojantis aplink Žemę, mat kiti mėnuliai dar nebuvo atrasti. J. Kepleris 1619-ais jau skaičiavo planetų judėjimą orbitomis.