Tianhe modulis balandžio 29 dieną iškeltas į orbitą apie Žemę. Apie naujos kartos Kinijos orbitinę stotį esame rašę kelis kartus tekstuose „Tianhe, Long March ir Shenzhou„, „Tianhe-1 startas 2020 metais„, „Tianhe startuos šiemet„, „Kinijos orbitinė stotis Tianhe ir erdvėlaivis„. Kinija ketvirtadienį į kosmosą pasiuntė pagrindinį savo kosminės stoties modulį Tianhe, pradėdama keletą pagrindinių paleidimo misijų, kurių tikslas yra iki kitų metų pabaigos užbaigti stoties statybą.
Kinijos startūnas Long March-5B išlėkdina naujos kartos kosminės stoties pagrindinį modulį Tianhe
22,5 tonų masės ir 16.6 m ilgio modulis Tianhe arba Dangaus harmonija yra pagrindinis T formos naujos kosminės stoties elementas; kiti du kosminės stoties elementai turi būti paleisti iki 2022 metų pabaigos, skelbia Kinijos valstybinė žiniasklaida ir Kinijos aviacijos mokslo ir technologijų korporacija (China Aerospace Science and Technology Corporation – CASC).
„Tianhe modulis veiks kaip kosminės stoties Tiangong arba Dangiškieji rūmai, valdymo mazgas, prie kurio trumpam laikui galės prisijungti iki trijų erdvėlaivių vienu metu arba du erdvėlaiviai ilgesniam laikui”, sakė kosminės stoties projektuotojas Bai Linhou iš Kinijos kosminių technologijų akademijos (CAST). 4.2 m diametro ir 22.5 tonų masės Tianhe modulis yra didžiausias kosminis aparatas, kurį sukūrė Kinija. Kosminė stotis Tiangong bus T formos su Tianhe moduliu centre ir 20 tonų laboratorijomis iš abiejų pusių. Kuomet prie stoties bus prisijungę pilotuojami ir krovininiai erdvėlaiviai, stoties masė sieks ~ 100 tonų.
Tiangong vizualizacija
Stotis veiks žemoje Žemės orbitoje, maždaug 340 – 450 km aukštyje, jos eksploatavimo trukmė yra 10 metų. Ekspertai mano, kad tinkama priežiūra ir remontas gali pailginti stoties eksploataciją iki 15 metų.
Tarptautinės kosminės stoties (TKS) vaidmuo „kaip vienintelės nuolatinio žmogaus buvimo kosmose vietos, mokslinių tyrimų ir bandymų poligono era artėja prie pabaigos“, – taip Kinijos kosminės stoties modulio iškėlimą komentavo CNN.
Iki Tianhe
Balandžio 29 d. paleidimo pamatus Kinija pradėjo dėti prieš dešimtmetį. 2011 m. rugsėjo mėn. išlėkdintas kosminės laboratorijos prototipas „Tiangong 1“. Tai leido toliau kurti žmogaus kosminių skrydžių įgūdžius ir išbandyti technologijas, reikalingas surinkti ir išlaikyti didelę kosminę stotį Žemės orbitoje. Nepilotuojamas erdvėlaivis „Shenzhou 8“ 2011 m. lapkričio mėn. autonomiškai prisijungė prie „Tiangong 1“. 2012 m. birželyje „Shenzhou 9“ su trimis taikonautais dvi savaites viešėjo kosminėje laboratorijoje. 2013 m. dar trys įgulos nariai dvi savaites lankėsi „Tiangong 1“ su „Shenzhou 10“ misija. Dar iki Tiangong 1, pagal Shenzhou programą 2003, 2005 ir 2008 m. taikonautai atliko kosminius skrydžius.
Tuo „Tiangong 1“ era baigėsi. 2016 metų rugsėjį Kinija iškėlė kosminę laboratoriją „Tiangong 2“. Spalyje „Shenzhou 11“ į „Tiangong 2“ atskraidino tris taikonautus 30 parų misijai. 2017 metų balandyje krovininis erdvėlaivis „Tianzhou 1“ prisišvartavo prie „Tiangong 2“ ir papildė kosminę laboratoriją atsargomis. Per kitus penkis mėnesius stoties atsargos buvo papildytos dar du kartus. Taip „Tianzhou 1“ pademonstavo galimybes, kurios naudingos kosminės stoties operatoriams.
Nei „Tiangong 1“, nei „Tiangong 2“ nebuvo paliktos žemoje orbitoje apie Žemę. Pirmoji kosminė laboratorija 2018 m. balandyje sudegė virš pietinio Ramiojo vandenyno. Kinija iki galo išlaikė „Tiangong 2“ kontrolę ir 2019 m. liepą stotis kontroliuojamai buvo paskandinta Ramiojo vandenyno pietuose.