Tianhe modulis orbitoje

Tianhe startas

Tianhe modulis balandžio 29 dieną iškeltas į orbitą apie Žemę. Apie naujos kartos Kinijos orbitinę stotį esame rašę kelis kartus tekstuose „Tianhe, Long March ir Shenzhou„, „Tianhe-1 startas 2020 metais„, „Tianhe startuos šiemet„, „Kinijos orbitinė stotis Tianhe ir erdvėlaivis„. Kinija ketvirtadienį į kosmosą pasiuntė pagrindinį savo kosminės stoties modulį Tianhe, pradėdamas keletą pagrindinių paleidimo misijų, kurių tikslas yra iki kitų metų pabaigos užbaigti stoties statybą.

modul core startas

Kinijos startūnas Long March-5B išlėkdina naujos kartos kosminės stoties pagrindinė modulį Tianhe

22,5 tonų masės ir 16.6 m ilgio modulis Tianhe arba Dangaus harmonija yra pagrindinis T formos naujos kosminės stoties elementas; kiti du kosminės stoties elementai turi būti paleisti iki 2022 metų pabaigos, skelbia Kinijos valstybinė žiniasklaida ir Kinijos aviacijos mokslo ir technologijų korporacija (China Aerospace Science and Technology Corporation – CASC).

„Tianhe modulis veiks kaip kosminės stoties Tiangong arba Dangiškieji rūmai, valdymo mazgas, prie kurio trumpam laikui galės prisjungti iki trijų erdvėlaivių vienu metu arba du erdvėlaiviai ilgesniam laikui“, sakė kosminės stoties projektuotojas Bai Linhou iš Kinijos kosminių technologijų akademijos (CAST). 4.2 m diametro ir 22.5 tonų masės Tianhe modulis yra didžiausias kosminis aparatas, kurį sukūrė Kinija. Kosminė stotis Tiangong bus T formos su Tianhe moduliu centre ir 20 tonų laboratorijomis iš abiejų pusių. Kuomet prie stoties bus prisijungę pilotuojami ir krovininiai erdvėlaiviais, stoties masė bus apie 100 tonų.

Tianhe CSS

Tiangong vizualizacija

Stotis veiks žemoje Žemės orbitoje, maždaug 340 – 450 km aukštyje, jos eksploatavimo trukmė yra 10 metų. Ekspertai mano, kad tinkama priežiūra ir remontas gali pailginti stoties eksploataciją iki 15 metų.

Tarptautinės kosminės stoties (TKS) vaidmuo „kaip vienintelės nuolatinio žmogaus buvimo kosmose vietos, moksliniai tyrimai ir bandymų poligonas būsimiems kosmoso tyrimams artėja prie pabaigos“, – taip Kinijos kosminės stoties modulio iškėlimą komentavo CNN.

Iki Tianhe

Balandžio 29 paleidimo pamatus Kinija pradėjo dėti prieš dešimtmetį. 2011 rugsėjo mėn. išlėkdintas kosminės laboratorijos prototipas, pavadintas „Tiangong 1“. Tai leido toliau kurti žmogaus kosminių skrydžių įgūdžius ir išbandyti technologijas, reikalingas surinkti ir išlaikyti didelę kosminę stotį Žemės orbitoje. Nepilotuojamas erdvėlaivis „Shenzhou 8“ 2011 lapkričio mėnesį autonomiškai prisijungė prie „Tiangong 1“. 2012 birželyje „Shenzhou 9“ su trimis taikonautais dvi savaites viešėjo kosminėje laboratorijoje. 2013 dar trys įgulos nariai dvi savaites lankėsi „Tiangong 1“ su „Shenzhou 10“ misija. Dar iki Tiangong 1, pagal Shenzhou programą 2003, 2005 ir 2008 metais taikonautai atliko kosminius skrydžius.

Tuo „Tiangong 1“ era baigėsi. 2016 rugsėjį Kinija iškėlė kosminę laboratoriją „Tiangong 2“. Spalyje „Shenzhou 11“ į „Tiangong 2“ atskraidino tris taikonautus 30 parų misijai. 2017 balandyje krovininis laivas „Tianzhou 1“ prisišvartavo prie „Tiangong 2“ ir papildė kosminę laboratoriją atsargomis. Per kitus penkis mėnesius stoties atsargos buvo papildytos dar du kartus. Taip „Tianzhou 1“ pademonstruodamas galimybes, kurios naudingos kosminės stoties operatoriams.

Nei „Tiangong 1“, nei „Tiangong 2“ nebuvo paliktos žemoje orbitoje apie Žemę. Pirmoji kosminė laboratorija nekontroliuojamai nukrito į Žemę 2018 balandyje sudegdama virš pietinio Ramiojo vandenyno. Kinija iki galo išlaikė „Tiangong 2“ kontrolę ir tik 2019 liepą stotis kontroluojamai buvo paskandita Ramiojo vandenyno pietuose.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *