Lietuva ir EKA

Lietuva ESA

Lietuva ir Europos Kosmoso Agentūra (EKA) balandžio 28 dieną pasirašė asocijuotos narystės sutartį.

Šis EKA ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės Asocijuotos narystės susitarimas grindžiamas sėkmingais rezultatais, pasiektais pagal ankstesnes bendradarbiavimo sutartis, ir galios septynerius metus. Susitarimą sudaro 18 straipsnių ir du priedai, stiprinantys Lietuvos santykius su EKA. Ūkio ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė Vilniuje pasirašė Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir EKA asociacijos sutartį. Asocijuota narystė įsigalios, kai bus pranešta, kad atliktos atitinkamos vidaus procedūros.

Lietuva ESA

Lietuva tampa asocijuota Europos Kosmoso Agentūros nare – Aušrinės Armonaitės rankose pasirašytas Lietuvos narystės susitarimas

Nuo šiol už Lietuvos kosmoso politiką bus atsakingi ne tik pavieniai Seimo nariai. Jeigu rimtai – pagaliau tampame asocijuotais Europos Kosmoso Agentūros nariais, o mano rankose – pasirašytas Lietuvos narystės susitarimas.
Ką mums reiškia ši narystė?
🚀 Apčiuopiamą naudą ekonomikai. EKA programų dalyvių tiesiogiai investuotas 1 € sukuria ne mažesnę kaip 3,5 € vertę. 🚀 Stipresnį Lietuvos mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Jau dabar sėkmingai veikiame žemės stebėjimo, nanopalydovų, fotonikos pramonės srityse ir pasiekiame puikių rezultatų, įgyvendindami įvairius kosmoso projektus. Asocijuota narystė suteiks galimybę dalyvauti pasirinktose EKA programose ir plėtoti įvairias kosmoso technologijas. 🚀 Lietuvoje įkursime EKA Space Hub, kuris mūsų kosmoso srities startuoliams teiktų tiek ekspertinę, tiek finansinę pagalbą.
🚀 Modernesnį šalies įvaizdį pasaulyje.

Iki šiol buvome bendradarbiaujanti su EKA valstybė. Iki rugsėjo 27 d. asocijuotos narystės sutartis turi būti ratifikuota Seime.

Lietuva ESA

2021 m. kovo 18 d. EKA būstinėje, dalyvaujant Lietuvos ambasadoriui Prancūzijoje Nerijui Aleksiejunui (dešinėje), Asociacijos susitarimą su Lietuva pasirašė EKA generalinis direktorius Josef Aschbacher

Lietuva turi potencialą vystyti kosmoso sektorių šiose srityse: gyvybės ir fizinių mokslų, optikos ir optoelektronikos, medžiagų ir procesų, radijo dažnio sistemų ir technologijų. Be to, didelis potencialas verslui atsiveria vystyti technologijas ir kosminių sistemų programinės įrangos, panaudojant Žemės stebėjimo duomenis, taip pat elektrinių komponentų ir jų kokybės užtikrinimo srityse.

Lietuva ir kosmosas

Pagrindines Lietuvos kompetencijos yra: nanopalydovai, varytuvų komponentai, infraraudonosios spinduliuotės technologijos, Žemės stebėjimo išplėstinės programos, optoelektronika (ypač lazerių technologijos ir fotonika), gyvybės mokslai, fiziniai mokslai ir radijo dažnių sistemos.

Lietuvai yra naudingas didelis kosmoso tyrimų ir plėtros palikimas. 1753 m. buvo įkurta Vilniaus universiteto astronomijos observatorija, kuri yra ketvirta pagal senumą observatorija Europoje.

Lietuvos mokslininkai ir inžinieriai dalyvavo sovietų kosminės programos veikloje, kurdami „Mars“ programos sistemas ir elementus, „Buran“ erdvėlaivio šilumines apsaugines dangas, „Lunokhod“ važiuoklio dalis. Ypač didelis indėlis yra atliekant augalų tyrimus moksliniuose palydovuose „Bion-10“ ir „Bion-11“ bei „Salyut“ ir „Mir“ kosminėse stotyse. astronautika.lt komentaras: Lietuvos Botanikos institute sukurti prietaisai ir auginimo technologijos leido pirmą kartą mikrogravitacijos sąlygomis iš sėklų išauginti augalą Arabidopsis, kuris subrandino sėklas.

Po 1990 metų

Dešimtajame dešimtmetyje įgyta patirtis buvo naudojama NASA ir EKA programose. Visų pirma, Lietuvos astronomai dalyvavo Hipparcos, SOHO ir Gaia, teikdami fotometrinių sistemų, savitų žvaigždžių ir tarpžvaigždinio išnykimo analizę.

Lietuvos kosmoso sektoriaus konsolidacija prasidėjo 2007 m., kai buvo įkurta Nacionalinė kosminių technologijų platforma, o 2009 m. – įkurta Lietuvos kosmoso asociacija (LSA).

Pirmieji du savadarbiai Lietuvos nanopalydovai („LituanicaSAT-1“ ir „LitSat-1“) į Tarptautinę Kosminę Stotį buvo išlėkdinti buvo paleisti 2014 metų sausyje. Vasarį iš TKS juos išskraidino JAXA astronautas Koichi Wakata. Satai išbandė naujas technologijas prieš sudegdami Žemės atmosferoje rugsėjį. Trečiasis satas „LituanicaSAT-2“ buvo paleistas 2017 metų birželio 23 d. Indijos startūnu „PSLV-XL“.

Lietuvos mokslinių tyrimų taryba parengė, finansavo ir koordinavo Nacionalinę mokslo programą „Ateities technologijų link“ (2015–2020 m.). Ji buvo skirta fundamentiniams ir taikomiesiems kosmoso tyrimams, siekiant parengti Lietuvą narystei EKA.

Baltijos pažangių technologijų institutas, „Geomatrix“, „NanoAvionika“, „Si Femto“, „Lidaris“ ir t.t. parodė galimybes konkrečiose, EKA dominančiose, nišose.
Klimato kaita ir ledo stebėjimas yra pagrindinis srities rūpestis. EKA globojama Baltijos iniciatyva ketinama skatinti regioninių partnerių sinergiją kuriant ir konkrečiai naudojant kosmoso sistemas.

EKA yra užmezgusi oficialius santykius su visomis valstybėmis, įstojusiomis į ES po 2004 metų. Šios šalys pilnomis teisėmis ir įsipareigojimais dalyvauja ES programose „Copernicus“ ir „Galileo“.

Lietuva prisijungė prie Vengrijos, Čekijos Respublikos, Rumunijos, Lenkijos, Estijos, Slovėnijos bei Latvijos. Penkios pirmosios šalys tapo narėmis 2008–2015 m., o Slovėnija ir Latvija tapo Asocijuotomis narėmis atitinkamai 2016 ir 2020 m. Malta ir Kroatija sudarė bendruosius bendradarbiavimo susitarimus 2012 ir 2018 m.

Iki asocijuotos narystės EKA

2014 m. spalio 7 d. Paryžiuje pasirašytas Respublikos Vyriausybės ir EKA Europos bendradarbiaujančios valstybės susitarimas. Jis ratifikuotas Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 4 d. įstatymu Nr. XII-1753. Teisės aktų registre paskelbtas 2015 m. liepos 22 d. (i. k. 2015-11554) ir įsigaliojo 2015 m. rugsėjo 28 d.


Komentarai apie “Lietuva ir EKA”

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *