Tobulesnis Šatlas

Satlas

Space Shuttle (kosminis Šatlas – Šaudyklė) buvo pradėtas apie 1971 metus 200 tūkst darbuotojų jėgomis ir 7,5 mlrd USD biudžetu kaip pilotuojamas erdvėlaivis kosminiams reisams į Žemės orbitą iki 600 km ir atgal bei satų kėlimui, jų techniniam aptarnavimui. Pagal analogiją su audimo staklių šaudykle, lakstančia ten ir atgal tarp siūlų, Šatlai jau 1981 pradėjo kursuoti 2-18 parų trukmės lėkiais į kosmines stotis, lėkdinti ir remontuoti satus, net ir tokius kaip astroskopas Hubble. Ypač rezultatyviai jie pasidarbavo, montuojant TKS, – nugabeno modulius ir tvirtinančias konstrukcijas, o vėliau – pakaitines astronautų įgulas.

2030 t bendros masės Šatlo startūną sudarė 204 t 37x17x24 m erdvėlaivis 2-8 astronautams ir 24 t krovinių, prie kurio tvirtino o8,4×47 m talpyklą 104 t skysto vandenilio ir 626 t skysto deguonies bei du kieto kuro greitintuvus (o3,7×45 m po 586,5 t). Stipriausią stūmą generavo greitintuvai – po 14,7 MN, bet po 2 min 45 km aukštyje jų kuras baigdavosi ir jie atsiskirdavo. Šatlo trys varytuvai po 2,2 MN veikė 8 min iki 109 km, kur atskirdavo ištuštintą talpyklą. Grįždamas Žemėn Šatlas smarkiai įkaisdavo atmosferoje (turėjo terminę apsaugą iš ugniai atsparių plytelių) ir leisdavosi į tūpimo taką kaip planeris. Sovietų Sąjunga sukūrė šatlo analogą Buran.

Šatlą pakeitė Dragon

Iki 2011 metų Šatlas išleido sudarė 199 mlrd USD. Kiekvienas startas kainavo 240 mln (pradžioje) ir 775 mln USD (pabaigoje). Viso šatlas gabeno apie 1600 t naudingų krovinių bei 852 žmones. Dėl brangumo ir tragiškų katastrofų atsisakyta tolesnės Šatlų eksploatacijos. Vadovaujant E. Musk SpaceX pavyko sukurti taupesnį (gal ir sėkmingesnį) Crew Dragon, kurį jau pradeda vadinti Šatlu. 4-vietis (nors telpa ir 7 žmonės) 6,4 t (startuojant 12 t) o4x8,1 m didumo erdvėlaivis turi 8 SuperDraco varytuvus po 68 kN ir 16 Draco po 400 N, tad iškeltas Falcon 9 startūnu (kainuoja ~ 62 mln USD) kosmose yra labai judrus ir manevringas. Jis yra visiškai automatizuotas, bet astronautai gali naviguoti jutikliniais ekranais (pakeitus painią mygtukų sistemą).

SPACEX-Crew-2

Crew 2 misijos ekipažas. SpaceX nuotrauka

Pastarasis lėkis balandžio 23 į TKS su 4 astronautais kainavo po $58 mln/žm. Beje, pusiaukelyje patyrė susidūrimo su kosminių šiukšlių fragmentu pavojų; įgula net gavo komandą apsivilkti skafandrus ir prisisegti diržus. Avarinė situacija tęsėsi apie 20 min, bet pavyko prasilenkti ir išvengti smūgio.

Satlas Crew-1

Crew Dragon gegužės 2 d sėkmingai grąžino kitus 4 misijos Crew-1 astronautus, išmanevravęs Meksikos įlankos vietovėn ties Panama City ir keturiais parašiutais nutupdęs vandenin

Starship_SuperHeavy_CrewDragon

Crew Dragon, Starship, žmogaus ir šatlo palyginamieji dydžiai

Dragon era

Sėkmingai jau 22 reisus į TKS ir atgal įvykdė krovininis Dragon, nugabendamas 43 t krovinių ir Žemėn grąžindamas 33 t.

Šaudykliniams reisams (jau net iki Mėnulio bei Marso) ruošiami būsimieji Starship (tarp jų – ir tanklaiviai). Išsprendus papildymo kuru iš kosminio tanklaivio, tūpimo išskleidžiamų atramų, įgulos įšlaipinimo ir įlipimo problemas, tikimasi juos tupdyti į paviršius be tarpinių tupdymo bei pakilimo modulių, tuo paspartinant manevrus ir reisų trukmes. Startūno SuperHeavy pakopa greitins iki 4 km/s, Starship (su 100 t krovinių) pasigreitins iki 10,5 km/s; tolesniam lėkiui į Mėnulį reikės dar 5,9 km/s, o grįžimui Žemėn – 2,8 km/s.

Reisiniais erdvėlaiviais laikytini jau bent 9 astronautikos kūrinius: Vostok (1961 m), Mercury (1962), Voschod (1964), Gemini (1965), Sojuz (1967), Apollo (1968), Space Shuttle (1981), Shenzhou (2003), Dragon (2016). Gali būti, vėliau prie jų prisijungs CST-100 (201?) ir Orion (202?) erdvėlaiviai.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.