Astronautinė raštija – tekstai ir kosmosas.
Pradėję dantiraščiu, hieroglifais, ideogramomis priešistorės rašytojai dažniausiai šlovino valdovus įrašais ant paminklų. Archeologiniai radiniai liudija apie 2000 prKr buvus juridinių ir kt dokumentų jau ant lengvesnių papiruso, pergamento, popieriaus laikmenų. Gi įvairiakalbiai įrašai ant Rozetės, Palermo akmenų įgalino perskaityti ir suprasti. Taip raštija skatino civilizacinį informuotumą, – žmonija pažino Homerą, Hipokratą, Archimedą ir jų kūrybą. Dabar jau 50 metų tobulinama kompiuterinio programavimo raštija, net dirbtinis intelektas.
Rozetės akmuo Britų muziejuje, Londone
Broliai M., V. ir V. Biržiškos „Aleksandrynu“ (1935) aprašė lietuvių raštijos 119 žymūnų, pradedant M. Hussovianu (1475-1533), S. Rapolioniu (1485-1547) ir baigiant P. Lipštu (1841-1900). Husovianas popiežiaus užsakymu sukūrė poemą „Giesmė apie stumbro išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę“ (1523 lotynų kalba, 1977 lietuvių kalba), kuria perteikė Lietuvos miškų grožį ir Vytauto Didžiojo laikmečio dvasią.
S. Rapolionis knygoje „Disputas dėl Bažnyčios ir jos požymių“ pagrindė reformacijos esmę, pats pasižymėjęs kaip Karaliaučiaus universiteto steigėjas. P. Lipštas už dalyvavimą 1963-jų sukilime 12 metų kalėjo Sibire, jo veikalas „Aprašymas Žemės ir jos turtų“ (1883 J.Šliūpas skelbė „Aušroje“) buvo mineralogijos vadovėliu, gi žinios apie planetą sietinos su astronautika. Kaunas turi stebuklingai išsaugotą ąžuolyną su D. Matulaitės (1942-2025) stumbro skulptūra.
Knygos „Artis Magnae Artilleriae Pars prima” keli pirmieji puslapiai
Dabar bibliotekose lietuvių kalba galima aptikti G. Kamuntavičiaus „Visata ir žmogus“ (2005), S. Hawking „Trumpa laiko istorija“ (2021), „Visata riešuto kevale” (2014), „Trumpi atsakymai į sudėtingus klausimus” (2018), „Iliustruotoji trumpa laiko istorija” (2020), Neil deGrasse Tyson „Astrofizika skubantiems: aiškiai ir suprantamai apie tai, ką reikia žinoti apie kosmosą (2019), K. Zubovo „42 istorijos apie Visatą, žvaigždes, gyvybę“ (2023), „Kosminė stotis. Gyvenimas kosmose” (2024), „Kosmosas. Žvaigždžių sistemos. Planetos. Galaktikos“ (2022), Goda Raibytė-Aleksa „Kas vyksta kosmose?” (2023), „Kelionė kosmosu nuo A iki Z” (1969.
Raketų tema rašė K. Semenavičius „Artis magnae artilleriae Pars prima“ (1650), o A. Griškevičius knygoje „Žemaičio garlėkys“ (1851) – apie žmonių lėkdinimą.
Kiti kūriniai
Įdomių veikalų yra vokiečių kalba, pvz J. Kepler „Apie kometas“ (1619), „Sapnas“ (1634, kosminių lėkių dėsningumai) bei rusų kalba – J. Gagarin „Kelias į kosmosą“. Angliška raštija aprėpia platesnį „Astryną“:
W. Cummings „Scientific Debates in Space“ – 283 psl apie nežemiškus procesus, mokslines žinias;
E.Siegel „Infifnite Cosmos” – 224 psl astroskopo Webb „giliausių“ vaizdų;
H.Ashkar „Space 101“ – 322 p atsakymų į kosminės civilizacijos klausimus;
E.Berger „E.Musk and the Reusable Rockets“ – 400 p apie bendrovės SpaceX dominavimą;
C.Harper „Unseen Universe“ – 224 p nuo Carina Nebula link Webb begalybių;
A.Higginbotham „Challenger“ – 574 p astronautinio heroizmo ties kosmoso pavojais;
T.Jones „Space Shuttle Stories“ – 135 misijų patirtis ir 30 metų kosminės laivybos (320 psl);
J.Westly „The Euclid Space Telescope“ – 77 p tamsiųjų materijos ir energijos moksl teorijų;
L.L‘Amar „The Essential Space Facts“ – 304 p visatos moksl sampratos net „pop“ kultūroje.
Ypač kosmiški yra astronaučių raštai Samantha Cristoforetti ir Emma Roberts „The Astronaut Diaries“ (vaikams), S. Cristoforetti „” ir C.Coleman „Sharing Space: An Astronaut’s Guide to Mission, Wonder, and Making Change„. Astronautas eksperimentininkas Scott Kelly knygoje „Endurance: A Year in Space, a Lifetime of Discovery“ aprašė 340 parų ilgalaikį išgyvenimą nesvarume Tarptautinėje Kosminėje Stotyje. Gi M. Sultan „Aerospace Matematicaly“ finansiškai vertinama net $490 kaina.