GRAB satai buvo pirmieji JAV elektroninės žvalgybos satai. Sėkmingai sukūręs ir įrengęs radarų detektorius povandeninių laivų periskopuose, JAV Karinio jūrų laivyno tyrimų laboratorijos (Naval Research Laboratory – NRL) Kovos priemonių skyriaus mokslininkas Reid Mayo pasiūlė idėją: radarus fiksuojanti antena galėtų gerai veikti ir žemoje orbitoje apie Žemę (LEO) skriejančiame palydove.
R. Mayo pristatė palydovinės elektroninės žvalgybos (electronic intelligence – ELINT) idėją Howard Lorenzen, NRL kovos priemonių padalinio vadovui, ir pagrindiniam JAV elektroninės kovos programos vadovui. H. Lorenzen sutiko, kad ši idėja gali būti veiksminga. 1959 m. rugpjūčio 24 d. JAV prezidentas Dwight Eizenhauer įgaliojo NRL sukurti GRAB (Galactic Radiation and Background) eksperimentinį satą, aptinkantį ir registruojantį sovietų priešlėktuvinės gynybos radarų signalus. Po dešimties mėnesių pirmasis JAV signalų žvalgybos satas GRAB I buvo paleistas iš Kanaveralo kyšulio Floridoje. Nuo 1960 m. rugsėjo mėn. iki 1961 m. balandžio mėn. GRAB I rinko informaciją apie sovietų radarus, kurių signalų iš JAV karinių orlaivių sugauti nebuvo galima.
Iš 1960-1962 m. iškeltų GRAB satų, du satai, nors ir neveikiantys, vis dar orbituoja apie Žemę. NRL nuotrauka
Satų elektroninė žvalgyba
GRAB satai, saugiai skriedami apskritimine orbita 614-1061 km aukštyje virš Žemės, priimdavo sovietų radarų impulsus ir perduodavo signalą į antžeminius įrenginius. Operatoriai duomenis įrašydavo į magnetinę juostą ir siųsdavo juos į NRL įvertinimui. Analitikai nagrinėdavo duomenis, ieškodami „dominančių signalų“, aiškindavosi jų reikšmę ir parengdavo ataskaitas. Procesas užtrukdavo net savaites, todėl GRAB duomenys buvo svarbūs bendram padėties suvokimui ir ilgalaikiam strateginiam planavimui.
JAV Karinio jūrų laivyno tyrimų laboratorijos GRAB komanda: (iš kairės į dešinę) Martin J. Votaw, George G. Kronmiller, Alfred R. Conover ir Roy A. Harding
1961 m. birželio 29 d. NRL sėkmingai paleido GRAB II satą, rinkusi signalų duomenis 14 mėnesių. Iki 1961 m. spalio mėn. Nacionalinė saugumo agentūra (National Security Agency – NSA) sukūrė automatinę sistemą, apdorojančią GRAB satų ELINT duomenis. NRL tęsė mokslinius tyrimus ir plėtrą, koordinuodama veiklą su kitais JAV kosmoso ir ELINT programų padaliniais, įskaitant Karinio jūrų laivyno kosmoso stebėjimo (NavSpaSur) satų aptikimui ir sekimui sistemą.
Transliacijos iš GRAB satų buvo priimamos „nameliuose“ už Sovietų Sąjungos sienų esančioje šalyje. Tarp dviejų imtuvų blokų yra ratas, rankiniu būdu valdantis antenas. NRO nuotrauka
1. Sovietų radaro signalas; 2. Signalo fiksavimas; 3. Signalų įrašymas; 4. Įrašų perdavimas; 5. Juostų vertinimas; 6. ELINT duomenys; 7. Strateginės padėties planavimo duomenys.
GRAB projektas įrodė satų elektroninės žvalgybos koncepciją. Sato įranga gali surinkti tiek pat, kiek jūrų, oro ir sausumos žvalgybos platformos, veikiančios sato matymo lauke. Satų renkamos informacijos privalumai buvo mažesnė kaina ir nulinė rizika personalui. 1961 m. įsteigtas Nacionalinis žvalgybos biuras (National Reconnaissance Office – NRO), prižiūrintis visus satų ir skrydžių žvalgybos projektus. 1962 m. satų elektroninės žvalgybos programa perėjo iš Karinio jūrų laivyno tyrimų laboratorijos NRO žinion.
1960-1962 metais buvo paleisti 5 GRAB satai, trijų iškėlimas nepavyko. Satų matmenys buvo 142 × 142 × 50 cm, masė 19-25 kg, antenų ilgis 48 cm, elektrinė galia 6 vatai. Stebina naudotų medžiagų gausa: aliuminis, stiklas, plastikas, varis, plienas, nerūdijantis plienas, nailonas, sintetinis audinys, fenolinė derva, keraminė plokštelė, silikonas, klijai.
JAV Karinis jūrų laivynas tik 1998 m. dalinai išslaptino GRAB projekto, pradžioje vadinto „Tattletale“, informaciją.