Liepos 26 d. „Vega-C“ skrydžio VV27 metu iš Prancūzijos Gvianos buvo paleisti keturi „Airbus“ palydovai CO3D ir Prancūzijos kosmoso agentūros CNES satas „MicroCarb“. Europos Kuru kosmodromą valdo „Arianespace“. „Vega-C“ yra 3×30 m startūnas, galintis paleisti iki 1500 kg naudingą apkrovą į 700 km apskritimines orbitas.
„MicroCarb“ misija
„MicroCarb“ sato vizualizacija. CNES/ill./SATTLER Oliver
„MicroCarb“ sato įranga skirta anglies dioksido šaltinių ir absorbentų pasaulinių žemėlapių sudarymui. Europos Kosmoso Agentūra (EKA) Europos Komisijos vardu koordinavo ir užsakė „MicroCarb“ paleidimą pagal demonstravimo orbitoje ir patvirtinimo orbitoje (IOD/IOV) programą. Misija yra pirmoji Europos misija, skirta anglies dioksido koncentracijos Žemės atmosferoje matavimui iš kosmoso.
Nedidelis, 250 kg masės mikropalydovas orbituoja Saulės sinchroninėje orbitoje 650 km aukštyje ir atlieka matavimus Žemės atmosferos 1 ppm tikslumu, t.y. didžiausia galima paklaida yra viena dalis iš milijono išmatuotos reikšmės. Dabartinė vidutinė CO2 koncentracija atmosferoje yra ~ 420 ppm, tad net kelių ppm pokyčiai yra reikšmingi analizuojant klimato kaitą, sezoninius ar regioninius svyravimus. Tikslūs prietaisai leidžia mokslininkams tiksliai sekti mažiausius CO2 kiekio pokyčius ir priimti pagrįstus sprendimus aplinkosaugos srityje.
Satas fiksuoja CO2 duomenis virš to paties Žemės paviršiaus taško kas 25 dienas, o skenuojant Žemės paviršių ties pusiauju, mažiausias stebimas plotas, yra 4,5 km x 9 km. Palydovo įrangos geriausias detalumas yra 2 km x 2 km, tad CO2 šaltinius galima užfiksuoti 2 km tikslumu. Numatoma misijos trukmį yra 5 metai.
Constellation Optique en 3D
CO3D satų spiečiaus iliustracija © CNES/REACTIVE PROD
CO3D (prancūziško pavadinimo „Constellation Optique en 3D“ santrumpa), 250 kg palydovai iš 502 km Saulės sinchroninės orbitos (SSO) stebės ir sudarys trimatį Žemės rutulio žemėlapį, skirtą viešojo ir privataus sektoriaus poreikiams tenkinti. Misijos partneriai yra „Airbus Defence & Space“ ir IGN (Institut National de l’information Géographique et forestière), o numatoma eksploatacijos trukmė 6 metai.
Kiekvienas iš keturių CO3D palydovų turi optinį prietaisą, kurio erdvinė skiriamoji geba raudonojoje, žaliojoje ir mėlynojoje matomojoje bei artimojoje infraraudonojoje spektro srityje yra ~ 50 cm. Apdorojus duomenis, jų pagrindu bus sudaryti Žemės sausumos paviršių 3D žemėlapiai nuo -60° iki +70° platumos.
Žemėlapiai bus sudaromi kaip skaitmeninis paviršiaus modelis (DSM), kurio santykinė aukščių skiriamoji geba vidutinio sunkumo šlaituose bus ~ 1 metras. Kasmet bus sukuriama apie 40 mln km2 ploto DSM. Juos naudos kariuomenė ir pilietinė visuomenė, taip pat bus atvertos naujos komercinės perspektyvos įvairioms įmonėms. Per penkerius metus bus aprėptas visas Žemės rutulys.