Europa Clipper tyrinės Jupiterio mėnulį
Mūsų žemynas ir Jupiterio planetos mėnulis, ir šis Jet Propulsion Lab sukurtas didžiausias erdvėlaivis Clipper (ol klipper – greitas burlaivis) yra pavadinti pagal graikų mitologinės Dzeuso mylimosios Europės vardą. Beje, Galilėjaus 1610-ais atrastą mėnulį Europa pavadino J.Keplerio siūlymu.
Europa Clipper (6 t $5,2 mlrd 17×30 m 600 W 24×27,5 N varytuviukai) šiom dienom gravitaciškai greitinosi iki 24,5 km/s prolėkiu 884 km nuo Marso. Pernai startavęs šis robotizuotas erdvėlaivis lėkdina fantastišką Spring Bottle (alegorija jūreiviškiems buteliams su lemtingais pranešimais). 18×28 cm tantalo skliautinėje plokštėje 75 nm lustu įrašyti Ados Limon poema vandeniui ir Europai, astrofiziko F. Drake (1930-2022) lygtis ir net 2,6 mln parašų.
Europa Clipper mokslinių prietaisų išdėstymas. NASA iliustracija
Pasiekęs 2030-ais Jupiterio orbitą tirs 49 prolėkiais mėnulį Europą (o1,56 Mm orb 664-676 Mm 50-110 K). Turi 3 spektrometrus: MISE (Mapping Imaging Spectrometer for Europe) kartografavimui, UVS ir MAS chemijai bei fizikai. Kiti tyriklio prietaisai: radaras REASON (Radar for Europe Assesment and Sounding Ocean to Near-surface), plazmometras PIMS (Plasmic Instrument for Magnetic Sounding) ir dulkių analizatorius SUDA (SUrface Dust Analyzer) ir E-THEMIS (Europe THermal EMission Imaging System).
1995-2003 metais ten darbavosi erdvėlaivis Galileo (3,88 t o4,6×9 m), pasigilinęs į chemines ir fizikines savybes bei įtaręs esant skysto vandens po ledo pluta. Dar jis nufotografavo iš 370 Mm ir mažiausią Jupiterio mėnulį Amaltėją (o84 km), pripažintą raudoniausiu Saulės sistemos objektu.
Kiti tyrikliai
Dabar tyrimus iš orbitos 53 parų periodu tęsia Juno (3,62 t o3,5×3,5 m 420W $1 mlrd), patikslinęs skysto vandens sluoksnį Europos 30-100 km gilumose bei atsiuntusi vaizdų iš 352 km 1 km skyra. Patikslino ir Jupiterio (o142 Mm) poliarinius ciklonus: o4–4,6 Mm šiaurinis bei o5,6-7 Mm pietinis. 3 Mm gilumoje prasideda kietesnis kūnas. Juno matuoja tų sluoksnių sukimosi greičius (paviršiniai sukasi lėčiau – per beveik 10 val).
2023-24 metais kartografavo vulkaningąją Ijo (o3,6 Mm orb 421 Mm) prolėkiais 1,5 Mm nuotoliu. Buvo fiksuoti galingi lavos išsiveržimai. Dar atsiuntė vaizdų – o200 km Loki Patera ir Steeple Mountain.
Į talką lekia JUICE (JUpiter ICe moon Explorer 4,7 t). Jis netrukus greitinsis ties Venera, 2 kartus ties Žeme; 2031-ais pasieks Jupiterį, tirs Kalistą (o4,7 Mm) ir 2034-ais orbituos aplink Ganimedą (o5,2 Mm).
Iš N. Zelandijos Electron startūnu pakylėtas į 575 km orbitą lekia „Lightning God Reigns“ (Žaibų Dievas valdo) japonų instituto Pioneers of Space radaras pagal OroraTech Wildfire Detection Mission gaisrų žvalgymo programą.
Kovo 18-ją iš Vandenbergo SpaceX išlėkdino norvegų satą ARVAKER I (Konsberg NanoAvionics), pirmąjį iš trijų ūrų stebėjimo satų spiečiaus N3X.
N3X satų spiečiaus komanda. Kongsberg NanoAvionics nuotrauka
Balandžio 7-10 dienomis 40-jame Space Symposium (Colorado Springs mieste) astronautikos renginyje žada dalyvauti 247 ekspozicininkai, 384 pranešėjai ir daug būsimų mėnuliečių bei marsiečių.