Komercinių erdvėlaivių kūrimas

virselis komerciniu

Komercinių erdvėlaivių kūrimas ypač aktualus tapo po 2003 metų įvykusios daugkartinio erdvėlaivio Columbia katastrofos. Po jos NASA nusprendė užbaigti Space Shuttle programą 2011 metais.

Pirmasis etapas

Komercinių erdvėlaivių kūrimas pagal NASA programą „Komercinės įgulos kūrimo 1 etapas” (Commercial Crew Development phase 1 – CCDev 1) pradėtas dar 2010 metais. Tikslas – sukurti komercinį daugkartinį pilotuojamą erdvėlaivį skrydžiams į Tarptautinę Kosminę Stotį (TKS) ir atgal į Žemę. Pirmajame etape dalyvavo kompanijos ir jų projektams skirtos dotacijos: Blue Origin – 3.7 mln USD; Boeing – 18 mln USD; Paragon Space Development Corporation – 1.4 mln USD; Sierra Nevada Corporation – 20 mln USD; United Launch Aliance – 6.7 mln USD.

Antrasis etapas

2011 balandžio 18 NASA paskyrė 270 mln USD projektų vystymui: Blue Origin – 22 mln USD; SpaceX – 75 mln USD Dragon 2 projektui; Boeing – 92.3 mln USD Starliner projektui. Sierra Nevada Corporation gavo 80 mln USD erdvėlaivio Dream Chaser vystymui. Be NASA finansavimo šiame etape dalyvavo United Launch Aliance; Alliant Techsystems ir Excalibur Almaz kompanijos.

komerciniu Dream Chaser

Erdvėlaivis Dream Chaser vis dar kūrimo etape

Trečiasis etapas

Turėjęs vadintis CCDev 3 ir pradėtas vykdyti 2012 rugpjūčio 3, buvo pervadintas į „Komercinės įgulos integruoti pajėgumai” (Commercial Crew integrated Capability – CCiCap). NASA finansavimą gavo Sierra Nevada Corporation – 212.5 mln USD Dream Chaser/Atlas V projektui; SpaceX – 440 mln USD Dragon2/Falcon 9 projektui ir Boeing – 460 mln USD CST-100 Starliner/Atlas V projektui.

Baigiamasis etapas

2013 rugpjūtyje NASA tęsia „Komercinės įgulos gabenimo pajėgumai” (Commercial Crew Transportation Capability – CCtCap) programą ir pagal ją finansavimą gauna Boeing – 4.2 mlrd USD ir SpaceX – 2.6 mlrd USD. 2019 rudenį NASA atliko skaičiavimus ir paskelbė: vieno astronauto nuskraidinimas į TKS ir atgal į Žemę gali kainuoti ~ 55 mln USD erdvėlaivyje Crew Dragon ir 90 mln USD erdvėlaivyje Starliner. Priminsime tuometines lėkių kainas į TKS ir atgal: ~ 80 mln USD. Vienintelis erdvėlaivis, galintis skraidinti žmonės į TKS, buvo Sojuz.

Nuolatiniai vėlavimai

komerciniu Starliner_OFT

Tikėtina, nuolatiniams lėkiams i TKS, erdvėlaivis Starliner bus licenzijuotas tik 2025 metais. Boeing nuotrauka

Pirmąjį komercinės įgulos programos skrydį buvo planuota surengti 2015 m., tačiau dėl nepakankamo finansavimo buvo vėluojama. Erdvėlaivių kūrimo procesui įžengus į bandymų ir gamybos etapą, atsirado techninės problemos, ypač dėl parašiutų sistemos, varytuvų ir erdvėlaivių Starliner bei Crew Dragon paleidimo nutraukimo sistemos.

Rezultatai

Suskaičiavus bendras NASA dotacijas daugkartinių komercinių erdvėlaivių kūrimo projekte, Sierra Nevada Corporation erdvėlaivio Dream Chaser kūrimui gavo 362.1 mln USD, Boeing erdvėlaivio CST-100 Starliner kūrimui gavo 5.1081 mlrd USD, o SpaceX erdvėlaivio Crew Dragon kūrimui gavo 3.1446 mlrd USD.

Crew Dragon_V2

Nors ir vėluodama, SpaceX sugebėjo sukurti puikų ir patikimą erdvėlaivį Crew Dragon. SpaceX nuotrauka

Rezultatas 2024 metų vasarai yra keistas, įvertinant trijų bendrovių projektams paskirtas dotacijas. Sierra Nevada Corporation erdvėlaivis Dream Chaser į kosmosą ir į TKS kol kas neskraido. Boeing erdvėlaivis CST-100 Starliner: vienas nepilotuojamas lėkis į TKS, vienas ir kol kas neužbaigtas pilotuojamas lėkis į TKS nuo gegužės 6 dienos. Numatoma erdvėlaivio sertifikavimo data nuolatiniams lėkiams į TKS ne anksčiau 2025 metais. Nuo 2020 metų gegužės 30 dienos SpaceX Crew Dragon pilotuojamais erdvėlaiviais į kosmosą kilo 12 kartų: 8 misijas užsakė NASA. 4 misijos buvo komercinės. Misijose dalyvavo 46 astronautai: 35 NASA bei kitų šalių astronautai ir 11 civilių astronautų. 11 misijų lėkė į Tarptautinę Kosminę Stotį (TKS), o Inspiration 4 misija buvo privati. 2024 metų vasarą SpaceX eksploatuoja Endeavour, Resilience, Endurance, Freedom pilotuojamus erdvėlaivius.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *