Pradedant pirmuoju Sputniku 1957 metais, astroskopais ir eksperimentiniais lėkiais į orbitas, kaskart giliau pažįstame Visatą, ypač mūsų Saulės sistemą. Labiausiai pažinimą plėtė sėkmingos astronautų ekspedicijos 1969-72-ais į Mėnulį bei tolimesnės dar bepilotės link atradimų. Sužinojome didžiasias planetas esant dujinėmis, be kieto paviršiaus ir turint daug mėnulių net su mėnuliukais bei žiedais.
Privačia vadinama Intuitive Machines įmonės misija Blue Ghost (2,7 t 1 kN 400 W) 2025-ais nutupdė 240 kg mėnulietį Krizių jūros Mons Latreille vietovėn. Lėkdinimą ir 50 min tupdymo fotografavo ir teikė interneto socialiniams tinklams, vėliau – ir Saulės užtemimo Mėnulyje vaizdus. Tyriklis 14 parų gręžinėjo ir skenavo iki 1,12 Mm bei siuntė matavimų duomenis. Atskirai išbandė apsaugą nuo Mėnulio dulkių ir LuGRE signalizaciją į GPS Žemėje. Gi išlėkdinusio startūno Falcon Heavy pakopa, lėkiojusi 18 mėnesių, 2026 liepos 5 trenkėsi Mėnulin prie Einšteino kraterio išmušdama o27 m duobę.
Juno ir Parker misijos
Mūsų stambiuosius Jupiterį ir jo mėnulius nuo 2011-jų uoliai tiria Juno (3,6 t o3,5×3,5 m 490 W $1 mlrd) spektrometrais, magnetometrais ir mikrobanginiu radaru. Pakeliui LEROS varytuvu tikslino trajektoriją, 2016-ais nulėkusi 2,8 Tm priartėjo prie Jupiterio 60 km/s greičiu iki 4,8 Mm. 2021-ais apžiūrinėjo Ganimedą (ir siuntė vaizdų) iš 1 Mm, 2022-ais – Europą iš 0,35 Mm. Įvertino Jupiterio atmosferos išorinį sluoksnį 50 km 110-170 K šaltumo, gilesnį 320 km (ir gausesnį angliavandeniliais) 170-200 K, giliausią 1 Mm sluoksnį – jau iki 1 kK karštumo.
Karščiausią 1,2 kK temperatūrą patiria Parker (0,69 t 1x3x2,3 m 343 W), nuo 2018-jų pralėkdamas 6,1 Gm nuo Saulės kas 88 paros. 11 cm storio skydu apsaugoti matuokliai tebeveikia – Saulės paviršiuje 5,8 kK, vainike 1 MK ir gilumoje 27 MK, atsiųsti 62 tūkst vaizdų.
2026 m. iš 28-os orbitos stebėjo tarpžvaigždinę kometą I3/Atlas pralekiant Jupiterį link Urano.
Psyche (2,6 t 4,5 kW 280 mN) misijoje į savo vardo o220 km asteroidą šiom dienom greitindamasi ties Marsu iš 4,5 Mm fotografavo tenykštį Saulės užtemimą. 2029-ais pasiekęs tikslą, tyrinės 56 paras iš 700 km orbitos. Vėliau 92 paras iš 303 km bei 100 parų iš 75 km. Kelionėje pas trojėnus Lucy (3 t o3,8×2,8 m) 2023-ais fotografavo asteroidą Dinkineš iš 400 km artumo. Netgiaptiko jo mėnuliuką Selam. Pernai pralėkė 0,96 Mm atstumu asteroidą Donaldjohanson (o3,5×8 km 220 Gm orb), o 2027-28 tyrinės Jupiterio orbita 588-907 Gm skriejančius Eurobat, Polimel, Leucus ir kt.
Japonų Hayabusa (0,5 t 2,6 kW) 2005-ais priartėjo prie Itokava asteroido iki 20 km ir mėgino tupdyti robotą MINERVA (Mini/Nano Experimental Robot Vehicle for Asteroid). Deja, jam neatsiskyrus pati paėmė mėginį ir atgabeno Žemėn.
600 kg masės, 12×20 N ir 4×28 mN stūmos varytuvais Hayabusa-2 2018-ais atlėkė prie o0,9 km Riugu asteroido ir iš 20 km nutupdė 3 robotukus (o18x7 cm). Vienas jų veikė 36 paras. Asteroidienos „pagavo“, sukėlusi dulkių debesis 5 g tantalo šoviniais iš 0,3 km aukščio, ir atgabeno Žemėn. Dabar pasuko link1998 KY26 asteroido ir nulėks iki jo 2031-ais.
TKS misijos
Įvairiausių misijos vyksta Tarptautinėje Kosminėje Stotyje (TKS). Jau vyko bent 290 astronautų bei kosmoso turistų pamainų. Nuo 2019-jų ten misionuoja robotai Kamanė (Bumble), Medus (Honey) ir Motė (Queen). Jie yra vienodos konstrukcijos 32 cm kubo formos, turi po kelias vaizdo kameras, akumuliatorius, varytuvinius purkštukus ir rankinius griebtuvus. Robotai dirba ir pagal programas ir pagal užduotis. Dar anksčiau misionuoti pradėjo lėtūnai, vandens meškučiai, gebantys ir nesvarume išgyventi metus be maisto bei vandens.
Kubsatų pradžia
1999-ais Kalifornijos ir Stanfordo universitetai sugalvojo pigesnes misijas kubsatais. Jie yra 1,33-2 kg masės ir 10x10x10 cm dydžio. Išlėkdinami už $65-80 tūkst ryšių (60-100 Mbit/s), agrochemijos ir kitokius bent 5 metų trukmės veiklai. Paplito ir sudėtiniai kubsatai, pvz rusų GeoScan 3U 500 km orbitoje už 60 mln rublių. NASA propaguoja mokslinius ELaNA (Educational Launch of Nanosatellites) mažylius.