Lietuvos kosmoso ambicijos

Lietuvos ESA virselis

Lietuvos kosmoso ambicijos – nuo dirbtinio intelekto iki kraujo tyrimų kortelėje.

Pasak Inovacijų agentūros „Space Hub LT“ vadovės Eglės Elenos Šataitės šiandien jau ima veikti, tai, ką anksčiau reikėjo skatinti ir palaikyti. Lietuviški verslai ir mokslinių tyrimų centrai drąsiai teikia paraiškas ir bendradarbiauja su tarptautiniais partneriais, pritraukia įvairias investicijas ir tampa autoritetais pasaulinėje kosmoso ekosistemoje.

„Neabejoju, kad šiemet EKA konkursą laimėjusios organizacijos reikšmingai prisidės prie tikslų įgyvendinimo ir padės Lietuvai tapti konkurencingesne kosmoso sektoriaus technologijų ir paslaugų tiekėja“, – sako E. E. Šataitė.

Laimėtojai

Konkurso laimėtojas yra bendrovė „Novian Pro“, kursianti dirbtiniu intelektu (AI) paremtą įrankį, galintį greičiau ir tiksliau modeliuoti kosminių teleskopų veidrodžius. Apie kitą bendrovės projektą „…satų spiečių valdymas“ jau rašėme.

Lietuvos BlackSwan Space MDS-1

„BlackSwan Space“ kuria du skirtingus įrankius satų orbitų valdymui

Lietuvos kosmoso startuolisBlackswan Space“ vysto autonominės satų navigacijos sprendimus, padėsiančius mažinti kosmoso šiukšles ir užtikrinti sklandų satų judėjimą. „BlackSwan Space“ kuria patobulintą programinę įrangą, padėsiančią greičiau ir tiksliau projektuoti satų spiečius, galinčius koreguoti orbitas. Ši technologija jau sulaukė ir EKA dėmesio bei finansavimo.

Lietuvos Bioanalizes sistemos

„Bioanalizės sistemos“ mokslininkų komanda. Įkūrėjas ir vadovas Marius Dagys (dešinėje)

2014 metais įkurta bendrovė „Bioanalizės sistemos“ kurs SIM kortelės dydžio prietaisą, skirtą greitam ir tiksliam bakterijų aktyvumo nustatymui žmogaus kraujyje vien pagal spalvos pokytį. Tai ypač aktualu kosminėms misijoms, kuomet nėra galimybės atlikti sudėtingų diagnostinių tyrimų.

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto tyrėjų komanda plėtos atvirus satų „Sentinel“ duomenis analizuojančią sistemą. Tikslas yra realiuoju laiku prognozuoti ir žemėlapiuose atvaizduoti durpynų drėgmės lygį. Satų radarų ir hiperspektriniai duomenys bus jungiami AI metodais. Sistema gali būti itin naudinga ir šalims, turinčioms didelius durpynų plotus – pavyzdžiui, Estijai, Jungtinei Karalystei ar Airijai.

Neabejotinai žinomiausias laimėtojas yra „NanoAvionics“. Bendrovė siekia patobulinti savo kubsatų valdymo sistemą, kad ši veiktų tiksliau, efektyviau ir galėtų atitikti aukštesnius reikalavimus tiek komercinėms, tiek mokslinėms kosmoso misijoms. Tai ir sustiprins įmonės pozicijas tarptautinėje rinkoje. astronautika.lt komentaras: „NanoAvionics“ pagal klientų įvairius užsakymus yra pagaminusi ir į kosmosq paleidusi 53 mažuosius satus, o 2025 pavasarį gavo 280 satų gamybos užsakymą.

Dalyvaujančiųjų daugėja

Šie projektai finansuojami pagal Europos Kosmoso Agentūros (EKA) programą „Requesting Party Activities“, skirtą asocijuotoms EKA šalims, siekiančioms įsitraukti į kosmoso sektorių ar sustiprinti savo esamus pajėgumus. Parama gali būti skirta technologijų tyrimams ir plėtrai, antžeminės infrastruktūros sprendimams, mokslinei veiklai ar net edukacijai, pavyzdžiui, doktorantūros studijoms ar specializuotiems universitetinio lygio mokymams.

Lietuvos įmonės 2025 pavasario kvietime pateikė 22 paraiškos: „Konkursas vyksta jau ketvirtus metus iš eilės, paraiškų skaičius išlieka didelis. Tik 2023 m. kvietimas sulaukė rekordinio, 26 paraiškų, skaičiaus“ – pakomentavo E. E. Šataitė.

Europos Kosmoso Agentūra

EKA įsteigta 1975 metų gegužės 30 d. susijungus 1964 m. įsteigtoms Europos nešančiųjų raketų kūrimo organizacijai (European Launcher Development Organisation – ELDO) ir Europos kosmoso tyrimų organizacijai (European Space Research Organisation – ESRO).

2025 m. pilnateisės narės yra Airija, Austrija, Belgija, Danija, Čekija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Lenkija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Prancuzija, Portugalija, Rumunija, Švedija, Šveicarija, Slovėnija, Suomija, Vengrija, Vokietija.

Asocijuotosios EKA narės yra Slovėnija, Latvija, Lietuva ir Slovakija. Bulgarija, Kroatija, Kipras ir Malta yra sudariusios bendradarbiavimo susitarimus su EKA. Kanada dalyvauja kai kuriuose projektuose pagal bendradarbiavimo susitarimą. 2025 m. EKA biudžetas siekia 7,68 mlrd. €.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

+ 82 = 88
Powered by MathCaptcha