Minios finansavimas
„Copenhagen Suborbitals“ dirbtuvės ir „Spica“ kuro bakas
„Spica“ startūną suborbitiniams lėkiams konstruoja „Copenhagen Suborbitals“ entuziastai. Bendrovę „Copenhagen Suborbitals“ 2008 m. įkūrė Kristian von Bengtson ir Peter Madsen kaip pelno nesiekiantį, minios finansuojamą projektą. Didžiąją dalį savo veiklos įkūrėjai aptarinėja tinklaraščiuose ir paskaitose. Projektui priklauso 50-60 savanorių, kasmetiniuose visuotiniuose susirinkimuose renkančių pirmininką ir valdybos narius. „Copenhagen Suborbitals“ priklauso trečiajam sektoriui arba megėjams, o pirmieji du yra valstybinės struktūros (NASA) ir komercinės bendrovės (SpaceX, NanoAvionics).
Nuo 2011 iki 2025 metų vidurio „Copenhagen Suborbitals“ sukonstravo ir paleido 7 startūnus: „HEAT-1X“ 2011 m, „Smaragd“ 2012 m, „Tycho Deep Space“ 2012 m, „Sapphire“ 2013 m, „Nexø I“ 2016 m ir „Nexø II“ 2018 metais. 2014 m. buvo ruošiamas, tačiau neįvykdytas „Heat-2X“ startas.
„Copenhagen Suborbitals“ startūnų lėkdinimai
„Copenhagen Suborbitals“ komanda po sėkmingiausio „Nexø II“, pasiekusio 8-12 km aukštį, starto
Paleidimo vieta
Startūnus „Copenhagen Suborbitals“ skraidina iš karinio poligono ES D 139 Baltijos jūroje, ~30-40 km į rytus nuo Danijos Bornholmo salos. 70×35 km dydžio poligoną lėkdinimo metu bendrovei „paskolina“ Danijos karališkasis laivynas, o Danijos ir Švedijos institucijos per bandymus uždaro oro erdvę virš poligono ir vandens erdvę apie jį. Paruošiamieji darbai vykdomi pajūrio miestelio Nexø, rytinėje Bornholmo pakrantėje, uoste. Šią vietą savanoriai meiliai vadina „Nexø kosmodromu“. Misijų kontrolės operacijos vykdomos iš laivo jūroje.
Spica
„Spica“ yra vienpakopis startūnas, o0,95×13 m didumo, 4 t masės su 100 kN varytuvu su etanoliu ir deguonies kuro komponentais, o25x90 cm matmenų. Galbūt, vėliau bus naudojami metalox varytuvai. Konstrukcinės naujovės – NEXO klasės startūnų varytuvas BMP-5, purškiklis Coaxial Swirl su 19 sūkuriklių ir 38 jungtimis bei slopintuvas kuro bake iš nerūdijančio plieno.
Coaxial Swirl purškiklį Spicai buvo testuotas su BPM-5 varytuvu, tačiau „Copenhagen Suborbitals“ dar nėra tikri ar Spica varytuvai tikrai naudos coaxial swirl purkštukus. Galbūt, bus naudojami įprasti „showerhead” tipo purkštukai. Taipogi bendrovė perėjo nuo vieno BPM-100 varytuvo Spicai prie 4 ar 5 mažesnių, BPM-25 varytuvų.
„Spica“ startūno varytuvas BPM100
20-tą sekundę po starto pasiektų garso greitį, ~1 km/s, 90-ją s – 3 km/s greitį 50 km aukštyje, 190-ją s – 105 km aukštį ir 560-ją s 4 km aukštyje išskleistų parašiutus ir netrukus nusileistų į Baltijos jūrą. „Spica“ viršutinė dalis, kapsulė, nusileistų po 17 min 10 s. maždaug 20 km atstumu. Galbūt, „Copenhagen Suborbitals“ bus vienintelė pasaulyje megėjų grupė, pasiekiusi kosmoso ribą.
Galutinis tikslas
Galutinis „Copenhagen Suborbitals“ tikslas – suborbitiniu lėkiu nuskraidinti žmogų į kosmosą startūnu „Spica“, panašiai kap 1961 gegužės 5 dieną į kosmosą pakilo Alan Shepard – pirmasis JAV astronautas. Pilotuojamo suborbitinio skrydžio į kosmosą sistemos kūrimas nėra lengva užduotis. 2025 metų viduryje veikia vos dvi pilotuojamų suborbitinių skrydžių į kosmosą sistemos: bendrovės „Blue Origin“ startūnas „New Shephard“ ir „Virgin Galactic“ lėktuvas erdvėlaivis „Spaceship Two“. Abi sistemas finansuoja daugiamilijoninės bendrovės, kuriose dirba geriausi aviacijos ir kosmoso specialistai.
Būsimo „Spica“ suborbitino lėkio momentas
„Spica“ misija visomis prasmėmis neturi precedento: trečiojo sektoriaus organizacija dar nėra sukūrusi nė vieno erdvėlaivio su įgula; joks erdvėlaivis su įgula dar nebuvo sukurtas ir skraidintas iš Europos; nė vienas erdvėlaivis su įgula dar nebuvo paleistas iš plaukiojančios platformos.