Jau keli milijardai metų Saulė šviečia ir šildo. Kelis tūkstantmečius žmonės pagal Saulę matuoja laiką, tvarko savo veiklą ir ūkininkauja. Tik prieš kelis šimtmečius sužinojome ją esant planetų orbitavimo centre ir kiek vėliau – Paukščių Tako galaktikos pakrašty. 1905-ais astronomas G.Hale pirmuoju Saulės stebėjimo teleskopu Maunt Wilsone pradėjo tyrinėti dėmes ir magnetinius laukus. Gi pernai erdvėlaivis Parker elipsiškai orbituodamas priartėjo prie Saulės 6 Gm atstumu (apie 500 Žemės skersmenų), patyrė beveik 1 kK karštį ir beveik 200 km/s greitį.
SOHO misijos nuotrauka
Saulė yra labai didelė ir masyvi – o1,39 Gm 1,4 t/m3 tankio ir 1,98.1030 kg (99,86 proc visos Saulės sistemos masės). Neseniai sužinojome Visatoje esant mln ir mlrd kartų didesnių bei masyvesnių objektų, tad galime didžiuotis pažinimo plėtra (būtent šviesos ir jos įvaldymo dėka). Saulės karštumas siekia 4,4-6,6 kK vadinamoje fotosferoje ir net 2 MK vainike (šis paradoksas tebėra neaiškus). Cheminėje sudėtyje – 73 proc vandenilio bei 25 proc helio (pastarojo daugėja vykstant plazminiams branduolinių skilimų procesams su gausiu energijos išskyrimu). Žemę energija pasiekia 1,37 kW/m2 intensyvumu (paviršių – 1 kW/m2), tad jau turime šviesos elektrines. Saulė orbituoja aplink PT centrą 217 km/s greičiu 26000 šm atstumu 25 mln metų periodu ir sukasi apie savo ašį per 24-30 parų.
Saulės tyrikliai
Astronautinius Saulės tyrimus pradėjo 1960-ais Pioneer-5 (43 kg), tęsė iki 1992-jų Pioneer-12 (517 kg) bei OSO (208-1084 kg variantai Orbiting Solar Observatory) iš 555-633 km Žemės orbitų. Helios-1 (371 kg) tyrė spinduliuotes heliocentriškai priartėdamas iki 46 Gm ir Helios-2 – iki 43 Gm 1976 metais. 1994-2009 tyrimus vykdė 3 rusų „Koronas“ satai, o nuo 1995-jų – SOHO (SOlar Heliosphere Observatory) iš L1 taško. STEREO (Solar and TErestrial RElations Observatory) veikė 2007-18 metais heliocentrinėj orbitoj greta Žemės dviem A ir B aparatais, o RHESI (Rentgen High Energy Solar spectroscopic Imagery) tęsia tyrinėjimą nuo 2002-jų. Vertingų duomenų atsiuntė japonų orbitantai Yohkoh ir Hinode 1991-2006, o indų Aditya fotografuoja nuo 2023-jų iš L1.
Pioneer-5 tyriklis prieš startą. NASA nuotrauka
Saulės aktyvumą ir magnetizmą bei plazmos sūkurius iš 2,5 bei 35,8 Mm orbitų nuo 2010-jų stebi SDO (Solar Dynamics Observatory). Erdvėlaivis nepražiopsojo ir kometų, pvz Lovejoy. 2020-ais pradėjo lėkį Solar Orbiter Saulės vėjo analizatorius, jau atsiuntęs vaizdų iš 75 Gm nuotolio, o vasario 27-ją startuos SPHEREx poliarimetras.
Lietuvių NanoAvionics pernai startūnu Electron iš N.Zelandijos į 1 Mm orbitą pasiuntė satą ACSSS (Advanced Composite Solar Sail System) su 80 m2 bure. Netrukus gavo žinią burę išsiskleidus ant 4×7 m polimerinių laikiklių, o rugsėjo 7-8 dienomis – vizualiai stebėjus iš Žemės.
astronautika.lt komentaras: Saulę 2024 metais tyrinėja 18 tyriklių, o 13 misijų yra užbaigtos.