Merkurijus ir lietuviški vardai

Merkurijus turi Tarptautinės Astronomų Sąjungos (International Astronomical Union – IAU) suteiktus lietuviškus vardus. Kuklus sąrašas, lyginant su keturiasdešimt lietuviškų vardų ir žodžių Veneros paviršiuje…

Tyriklio MESSENGER nuotraukų kompozicijoje: karštas ir šaltas, be žiedų ir mėnulių Merkurijus

Planeta

Merkurijus yra artimiausia planeta nuo Saulės, o vidutinis nuotolis nuo šviesulio vos 57.91 mln km. Būdamas taip arti ir skriedamas 47.87 km/s, Merkurijus Saulę aplekia per ~ 88 paras. Planeta yra 4879.4 km skersmens, o tai tik ~ 0.383 Žemės pusiaujinio skersmens. Sukimosi ašis statmena orbitos plokštumai ir metų laikų nebūna. Apie ašį Merkurijus apsisuka per 58,6462 d, saulinė para trunka 175,942 Žemės paras (ilgiausia Saulės sistemoje). Merkurijaus masė 3.3 x 10²³ kg, vos 0.0553 Žemės masės, vidutinis tankis 5427 kg/m³, laisvojo kritimo pagreitis prie paviršiaus 3,70 m/s². Merkurijaus paviršius panašus į Mėnulio – daugybė smūginių kraterių, o pačios didžiausios įdubos, Kaitros jūros, skersmuo yra 1500 km.

Planetoje ties pusiauju paviršius dieną įkaista iki 430°C, naktį atvėsta iki -180°C, paros temperatūrų skirtumai yra patys didžiausi Saulės sistemoje. Merkurijaus atmosfera labai reta, o magnetinis laukas apie 100 kartų silpnesnis negu Žemės. Palydovų ir žiedų, deja, neturi, užtat yra mažiausia Saulės sistemos planeta.

Lietuviški vardai

Merkurijaus paviršiuje yra 599 paviršiaus dariniai yra gavę vardus, pirmasis suteiktas 1976 metais, o paskutinis 2025 vasario 7 d. Tarp jų yra trys lietuviški vardai: Donelaitis, Baranauskas ir Vėjas.

2015 metais 36 km skersmens krateriui suteiktas vardas Baranauskas

2013 metais 85 km skersmens krateriui suteiktas vardas Donelaitis

2016 metais 133 km ilgio uoloms suteiktas vardas Vėjas

Trys vardai