kosmosas, Okeanija, tolimi pasauliai.
Australija, Naujoji Zelandija bei Ramiojo vandenyno salos. Šio Žemės regiono valstybės 2018-2020 metais kosmosui skyrė 270.94 mln USD. 2019 ir 2020 metais valstybių vyriausybių išlaidos kosmosui stipriai sumažėjo (2020 m. skirta tik 14.49 mln USD). Tai siejama su privataus sektoriaus investicijomis į kosmosą. Pavyzdžiui, Naujosios Zelandijos kosmoso pramonėje dominuoja privatūs veikėjai, o vyriausybė teikia tik minimalų finansavimą.
Naujosios Zelandijos ir Australijos (arba Okeanija) vyriausybių išlaidos kosmosui 2020 metais. M – mln USD
Australijoje veikia kelios agentūros, dirbančios skirtinguose kosmoso pramonės sektoriuose. Naujosios Zelandijos vyriausybė daugiau dėmesio skiria reguliavimo infrastruktūros tobulinimui ir siekia pritraukti privatų sektorių į šalies kosmoso pramonę. Fidžis neturi nacionalinės kosminės programos, tačiau jo uostas yra Kinijos kosmoso ir palydovų sekimo laivo „Yuan Wang“ bazė.
Okeanijos ir Afrikos 2018-2020 metų kosmoso biudžetų palyginimas
Australija – Australian Space Agency (ASA), Naujoji Zelandija – New Zealand Space Agency
Naujosios Zelandijos kosmoso agentūra buvo įkurta 2016 m. prie Verslo, inovacijų ir užimtumo ministerijos. Ji veikia kaip kosmoso politikos, reguliavimo ir sektoriaus plėtros agentūra ir finansuojama iš Verslo, inovacijų ir užimtumo ministerijos Mokslinių tyrimų departamento biudžeto. Privačių struktūrų veiklos kosmoso pramonėje reguliatoriaus ir tarpininko vaidmenį atlieka vyriausybė. 2018-2019 metais kosmoso sektoriaus pajamos siekė 1.75 mlrd. USD. Šalis ketina 2022 m. išlėkdinti savo satą.
Įvairių civilinių agentūrų išlaidos sudaro Australijos kosmines išlaidas. Tai naujai įsteigta ASA, „Digital Earth Australia“ (DEA), „Geoscience Australia“, Meteorologijos biuras, Australijos geografinės erdvės žvalgybos organizacija (AGO) ir Australijos gynybos ministerija. Ji su kosmosu susijusiai veiklai išleidžia iki 1 mlrd. USD.